Žodis „prostitutės“ yra labai dažnai minimas tiek spaudoje, tiek televizijos laidose, bet ar daug apie jas žinome? Užsiiminėja jos tuo dėl savo malonumo ar todėl, kad gyvenimas privertė? Kiekvienas turi savo nuomonę: vieni jas smerkia, kiti jaučia gailestį. Merginos, kurios tuo užsiiminėja irgi yra skirtingos. Aišku, yra stereotipinis požiūris ir kai kuriems žmonėms ta neigiama nuomonė yra neginčijama.


Psichologai mano, kad prostitutės kenčia nuo psichologinių traumų, kaip ir veteranai, kurie traumas patyrė karo metu. Tokia žala stipriai veikia psichiką, o kartais prostitutės dėl jų net nusižudo.


Daugelis žmonių mano, kad prostitucija užsiiminėja tos moterys, kurios labai mėgsta seksą. Jos greitai keičia partnerius tam, kad patenkintų savo seksualinius norus. Tokia nuomonė yra absurdiška. Jau yra žinomas faktas, kad sekso metu orgazmą patiria tik 1% laisvo elgesio merginų.  Moters fridigiškumas auga kartu su metais, kuriuos ji praleido užsiiminėdama prostitucija, laikui bėgant seksas ją visiškai nustoja dominti.


Šalyse, kuriose prostitucija yra legalizuota, mylėjimasis už pinigus, laikomas tiesiog profesija. Todėl laisvadieniais šios profesijos atstovės veikia tą patį, ką ir kitos moterys ir netgi turi asmeninį gyvenimą. Mūsų šalies prostitutės tokios galimybės neturi. Labai dažnai jos yra prievartaujamos tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Ten, kur prostitucija yra legalizuota, seniausios profesijos atstoves saugo policija. Užsienyje prostitutės nesiskiria nuo kitų piliečių: jos gauna atlyginimą, moka mokesčius ir turi medicininį draudimą.


Egzistuoja nuomonė, kad prostitutės tampa geromis žmonomis. Gal tai ir teisybė, bet kas norės imti į žmonas tokios profesijos moterį? Aišku kartais prostitutės randa sau vyrus po ilgų „darbo“ metų, bet taip nutinka labai retai.


Dažniau prostitutės tampa visiškai abejingomis aplinkai ir nebesugeba realiai vertinti savo esamos situacijos.