Sakydami „senmergė“ mes turėdavome omenyje tai, kad moteris visą gyvenimą gyveno viena ir neturėjo seksualinių santykių su vyrais. Praeityje taip buvo vadinamos jaunos moterys, kurios gyvendavo su savo gimdytojais. Jos nebuvo ištekėjusios, o tai reiškia, kad neprarado nekaltybės (tais laikais seksas iki vestuvių buvo laikomas nuodėme). Nors šiandien sąvoka senmergė dar egzistuoja, bet pasikeitė jos esmė. Kaip pasikeitė senmergių gyvenimas? Šiandien, tam, kad ištekėti dukra neprivalo gauti tėvų palaiminimą. Tėvų žodis nereikalingas ir tam, kad nutrauktų sužadėtuves.


Jeigu anksčiau neištekėjusi mergina privalėjo gyventi su tėvais, dabar tai nėra būtina. Moteris gali gyventi atskirai ir nėra svarbu turi vyrą ar ne. Dabar suaugusioms moterims kartais būna gėda gyventi tėvų namuose. Nors šiandien yra santykių laisvė, bet sąvoka senmergė visgi liko. Šiuolaikinės moterys kartais bijodamos būti pavadintoms senmergėmis stengiasi kuo greičiau susirasti sau vyrą ir ne visuomet renkasi tinkamą. Jos pasirengusios ištekėti už pirmo pasitaikusio, kad tik jų nevadintų senmergėmis. Merginos žino, kad jeigu santuoka bus nelaiminga galima išsiskirti. Jos mano, kad geriau būti išsiskyrusia, nei likti senmerge.


Moterys gyvenančios Vakarų šalyse mąsto kitaip. Aišku jos irgi mano, kad gyvenime yra reikalingas vyras, bet kam anksti tekėti? Turėti vaikų? Joms užtenka, kad šalia būtų vyras su kuriuo galėtų mėgautis seksu. Tai, kad jos netekėjusios niekam neturėtų rūpėti.


Kodėl egzistuoja senmergės? Tai lemia psichologinės problemos. Visų pirma ne visos moterys domisi seksu. Joms aišku patinka vyrai, bet dėl jų jos nepasiruošusios keisti savo gyvenimo. Tokios moterys dažniausiai siekia karjeros. Aišku jos ne visą gyvenimą būna vienišos. Jos išteka, bet jų gyvenimas labai panašus į senmergių.


Visiškai kitą charakterį turi švelnios „naminės“ moteris. Jos yra idealių žmonų pavyzdys. Keista net pagalvoti, kad tokios moterys kartais taip pat lieka senmergėm. Jos romantiškos ir jausmingos. Turi daug draugų. Artimųjų akyse jos yra švelnumo ir gerumo įsikūnijimas. Tokios moterys turi darbus, kolegos jas gerbia, bet apie karjerą jos negalvoja. Daug jėgų deda į tai, kad jų namuose butų jauku. Tarp pražįstamų gali atsirasti vyras, kuris norėtų tapti jos partneriu. Bėda tame, kad tas vyras gali net nežinoti, kad moteriai jis patinka, o ji negali atkreipti į save dėmesio dėl kuklumo. Jos pirmos nerodo savo jausmų ir gali metų metus laukti, kol vyras pats padarys pirmą žingsnį.


Taip pat egzistuoja labai kuklių moterų tipas. Tai kartais traukia vyrus. Labai dažnai tokios moteris gyvena prisiminimais apie meilę, kuri liko praeity. Joms nepavyksta išsilaisvinti nuo šių pinklių ir pradėti naujus santykius. Jos nori susigrąžinti savo meilę ir gali gyventi Svajonėse daug metų. Jų mylimasis jau seniai gyvena savo gyvenimą ir turi kitą moterį, o jos net bijo pagalvoti apie naują meilę. Tai dar viena senmergių rūšis.


Kai kurios moterys lieka vienišos dėl savo išrankumo ir egoizmo. Jos mano, kad yra geresnės negu kitos. Labai atidžiai renkasi vyrus. Dažnai atmeta meilės pasiūlymus, nes mano, kad vyras jų nevertas. Tokios moterys labai mėgsta dramatizuoti, iš musės padaro dramblį. Jeigu tokios kaprizingos moterys dar ir lovoje yra šaltos, tai jos dažniausiai lieka senmergėmis.


Šiandien dar įmanoma sutikti moterį su gerom manierom. Jos dažniausiai būna tikros ledi. Negali pakęsti chamų ir stuobrių. Jeigu nutinka taip, kad ledi įsimyli tokį vyrą ji stengiasi jį pakeisti, išmokyti gerų manierų. Dažniausiai tokios moteris lieka vienišos, nes ieško vyrų – džentelmenų, o jų šiais laikais yra labai mažai.


Senmergės stengiasi įrodyti sau, kad gyvenimas be vyro yra normalus, bet giliai širdyje jos kaip ir visos moterys trokšta meilės, vaikų, laimės..