Skaistė Gulbė – profesionali fotografė, Vytauto Didžiojo universitete baigusi medijų meno specialybę. Menininkė dirba su įvairiais projektais, tačiau bene labiausiai mėgsta drąsias, seksualumo nestokojančias grunge/punk fotosesijas. Apie tai, kaip pradėjo tyrinėti šį žanrą, kuo erotika skiriasi nuo pornografijos ir kaip vyksta darbas su modeliais fotosesijų metu, fotografė atskleidžia interviu.

Skaiste, užsiimate įvairiais darbais: porų, nėščiųjų, šeimos, GLAM fotosesijomis, maisto ir produktų fotografavimu. Tačiau bene labiausiai mėgstate išlaisvinančias grunge/punk fotosesijas, kurios neretai atrodo labai seksualiai. Papasakokite, kaip pradėjote tyrinėti šį žanrą?

Pradėjus fotografijos kelią fotografavau viską. Nelabai žinojau, kas tiksliai patiks, todėl norėjau išbandyti save visur. Visada žavėjausi stipriomis moterų nuotraukomis, kuriose pagrindinis akcentas yra jų kūnas. Tačiau pradėjau fotografuoti jauna (18 metų) ir nelabai galėjau padėti moterims išlaisvinti savo seksualumą ir pasitikėjimą savimi, kai pati nesijaučiau nei seksuali, nei savimi pasitikinti.

Per nemažai metų teko fotografuoti daug moterų ir ilgai tikėjau idėja, kurią dažnai galima išgirsti iš dėstytojų – jog pusę darbo padaro būtent klientas. Todėl jeigu modelis būdavo drąsus ir atsinešdavo tokią energiją, su kuria lengva nufotografuoti skoningai ir seksualiai, man tai pavykdavo, tačiau prakalbinti nedrąsią merginą būdavo sunkiau.

Prie šio žanro tyrinėjimo labai prisidėjo mano pačios pasitikėjimas savimi ir seksualumo ieškojimas. Pamėgau fotografuoti save, įgavau daug drąsos kelti savo nuotraukas į darbo profilį. Per karantiną kuo rečiau mačiau žmones, tuo mažiau man jų nuomonė rūpėjo – ar esu per daug iššaukianti, ar keliu per atviras nuotraukas. Tačiau mano klientės, pamačiusios mano nuotraukas, pradėjo prašyti tokio pat stiliaus fotosesijų. Tada supratau, kad rizikinga yra keisti fotografijos stilių, bet yra merginų, kurios nori drąsiai fotografuotis.

O kaip vyksta fotosesijos? Ar asmuo turi ateiti su konkrečia idėja, mokėti pozuoti, atsinešti savo drabužių derinius?

Visada sakau, kad idėja yra pats žmogus. Tikrai nėra kažkokios specialios idėjos. Tačiau jeigu patinka mano fotografijos stilius, galime tikrai sukurti tokią fotosesiją su bet kuria moterimi, nepriklausomai nuo jos drąsos, turimos patirties prieš fotoobjektyvą ar figūros.

Pozuoti visada padedu, jeigu klientė išreiškia norą. Kartais juokaujam, kad merginos išeina kaip iš treniruotės, nes kai sakai, kaip reikia pozuoti, jautiesi kaip sporto instruktorė, bei ne visos pozos yra lengvai padaromos ir reikalauja ištvermės.

Drabužius atsinešti reikia, tik jeigu klientė nori ne mano stiliaus fotosesijos – tada reikėtų turėti savo drabužių derinius. Bet jeigu norima mano stilistikos, turiu didelę spintą studijoje, kurioje yra visko: nuo drabužių iki lateksinių batų ir daugybės seksualių aksesuarų, kurių nemažą dalį man padovanojo fantazijos.lt.

Manau, kad turint drabužius pats labiau valdai tai, kokios nuotraukos gausis. Be to, merginos gali pilnai pakeisti įvaizdį su drabužiais, kurių, manau, nemažai iš mūsų tikrai neturim savo kasdieniame garderobe.

Pakalbėkime apie erotines fotosesijas. Kas tai per žanras – ar visiškai atskira sritis, ar erotikos elementų galima pridėti ir kitokio tipo fotosesijose?

Erotikos elementų galima panaudoti daugumoje fotografijos sričių: maisto, aksesuarų ar net kitokių prekių fotografijoje. Tačiau „brandas“ turi pasirinkti tokį motyvą sąmoningai, žinodamas savo klientą arba žinodama, ko jo klientas galėtų norėti. Taip pat, pasirinkus tokius elementus patartina tai išlaikyti, nes keistai atrodytų, jeigu vienoje reklamoje prekė būtų pateikta itin seksualiai, o kitoje šeimos fotosesijoje.

Erotika yra labai parduodantis žanras, tačiau į jį įsisukus nėra lengva pereiti į labiau „family friendly“ estetiką. Tai yra arba sukelianti „šoko faktorių” rizika, arba prekė turi savo tikslą ir klientą, kuriam aktualus seksualus produkto ar prekės pateikimas.

Daug kas sutiktų, kad erotikos fotografavimas yra vienas sudėtingiausių žanrų. Atlikti nevulgarią, meninę fotosesiją reikalauja profesionalių įgūdžių. Kada, jūsų manymu, yra peržengiama riba tarp subtilios erotikos ir atviros pornografijos?

Manau, galima moterį nufotografuoti visiškai nuogą ir pilnai apsirengusią, tačiau pateikti tai labai seksualiai ir subtiliai. Esu mačiusi nemažai merginų, kurių nuotraukos atrodo labai vulgariai dėl fotografo netinkamai parinktos pozos, aplinkos, net nuotraukos retušavimo. Tačiau būna ir tokių atvejų, kai fotografas bando padėti klientei, tačiau ji yra užsispyrusi ir dėl nelankstaus bendradarbiavimo nuotraukos gaunasi netenkinančios nei vienos, nei kitos pusės.

Manau, tie, kas dirba su erotika, seksualumu, ne tik fotografijoje, bet ir kitose srityse, turi turėti gerą akį estetikai. Įtaką gali padaryti net nedidelės detalės nuotraukoje, kurias turi pastebėti tam, kad išvengtum vulgarios ir neskoningos fotografijos.

Kalbant apie techninę pusę, ką privalo išmanyti fotografas? Žinoti rakursus, iš kurių figūra atrodo gražiausiai, suprasti žmogaus kūno plastiką?

Fotografai turi greitai skaityti žmogų ir suprasti, ko jis gali norėti, kai net pats klientas nežino, ko norėtų. Todėl visada puiku pamatyti kliento pavyzdžius, pasikalbėti prieš fotosesiją apie lūkesčius ir ribas, ką parodyti nori, o ko ne.

Rakurso, šviesos žinojimas yra labai svarbus aspektas, nes tai yra didelė dalis to, kokia bus fotografijos nuotaika. Suprasti, kaip atskleisti žmogaus gražiausias savybes padeda patirtis. Kai nufotografuoji 1000 žmonių yra lengviau atpažinti, ko kiekviena moteris galėtų norėti ir kaip ji norėtų atrodyti, jai to net nepasakant.

Plastiškumas fotosesijoje padeda, tačiau, manau, seksualumą sukuria ne špagato ar tiltelio mokėjimas, o žmogaus energija ir estetika. Tereikia žinoti kelias pozas, kurios atrodo nuostabiai, bet yra nesudėtingos atkartoti.

Atviresnės fotosesijos metu modeliai nusimeta rūbus, pozuoja pusnuogiai ar net visai nuogi. Natūralu, kad daugelis šiuo atveju prieš objektyvą gali jaustis pažeidžiami. Kokį psichologinį vaidmenį atlieka fotografas tokio tipo fotosesijoje? Kaip jis prisideda kuriant padrąsinančią aplinką, kaip jis turi bendrauti?

Fotografas lemia viską, nes kokią aplinką sukuri ir kaip žmogus prie tavęs jausis, tokie rezultatai ir bus. Esu girdėjusi nemažai istorijų iš klienčių apie fotosesijas, kurios buvo siaubingos: niekas joms nepadėjo pozuoti, nieko nepasakė. Tiesiog tikėjosi, kad jos pačios viską mokės.

Tačiau aš su modeliais beveik nedirbu. Kasdieną dirbu su moterimis, kurios yra gydytojos, dėstytojos, studentės, kariškės ir pan. Jų gyvenime ir kasdienybėje nėra progų praktikuotis pozas prieš objektyvą ir tai yra labai normalu. Tai nėra jų darbas ar hobis, tai kaip jos atėjusios gali žinoti, ką daryti ar kas joms tinka, ar kaip atrodys vienas ar kitas dalykas nuotraukose? Aš esu tas žmogus, kuris turi patirtį ir turi padėti šioje nežinioje. Jos ateina į mano kasdienę erdvę – studiją, kuri joms yra svetima, todėl visada stengiuosi padėti joms pasijausti savomis. Pati turiu didelį socialinį nerimą, tai pagalvoju, kaip jos jaučiasi tokioje joms neįprastoje aplinkoje.

Visada padeda pokalbis, muzika ir tiesiog, manau, turi turėti energiją, prie kurios žmonės jaučiasi jaukiai, to nelabai suvaidinsi. Todėl visada jaučiuosi atsakinga už tai, kaip mano klientės jaučiasi per fotosesiją ir manau, kad tai yra pusė visos patirties, nes jeigu fotografas bus tau bjaurus, kritikuos tavo išvaizdą ir paliks vieną galvoti, ką rengtis, kaip pozuoti, net gražiausia nuotrauka neištrins to kartėlio ir prastos patirties.

Kokias emocijas išsineša modeliai po fotosesijos, išbandę save nekasdieniniame amplua? Galbūt tampa atviresni ir įgauna pasitikėjimo savimi, o pamatę nuotraukas, atsisako kompleksų dėl išvaizdos?

Iš mano patirties, fotosesija visada man pakelia nuotaiką ir padidina pasitikėjimą savimi. Visada smagu išlipti iš kasdienių drabužių, pasidažyti, pasidaryti šukuoseną ir pamatyti save kitaip. Mano merginos po fotosesijos dažnai man parašo gražius žodžius, kurie motyvuoja toliau užsiimti tuo, kuo užsiimu. Jos gal turėjo prastą laikotarpį ar požiūrį į save ir, pamačiusios savo nuotraukas ir tai, kaip aš jas matau, joms padėjo su pasitikėjimu savimi ir meile sau. Jos gali pažiūrėti nuotraukas ir atsiminti, kokios jos nuostabios, drąsios ir gražios, nors kartais kasdieną taip ir nesijaučia. Dažnai kelios draugės užsisako fotosesiją tą pačią dieną ir tai tampa labai smagus merginų vakarėlis: visos dalinasi drabužiais, padeda ir palaiko viena kitą, gurkšnoja šampaną ir tiesiog gerai leidžia laiką.

Kaip ir sakiau, man mano fotografija su moterimis yra visas procesas. Tai nėra tik nuotraukos padarymas – tai yra žmogaus priėmimas, nors kartais jis pats savęs nepriima. Tai yra bandymas įkvėpti ir padrąsinti būti tokia, kokia slaptai ji nori. Nežinau, ar fotografija padeda visiškai atsikratyti kompleksų, nes tai yra didelis ir ilgas darbas su savimi, bet tai tikrai gali būti viena iš priemonių.

Pabaigai – ką patartumėte žmonėms, kurie norėtų pasidaryti atvirą fotosesiją, tačiau prisibijo aplinkinių nuomonės, kompleksuoja dėl kūno ar mano, jog atrodys kvailai?

Atrodyti kvailai yra normali baimė, tačiau, kaip ir bandant bet ką pirmą kartą, pavyzdžiui, sportą, mes visi jaučiamės kvailai. Gal ne viskas mums gaunasi iš karto, tačiau turint gerą trenerį po to jaučiamės geriau išbandę kažką naujo, įgavę naujų įgūdžių, ir didžiuojamės savimi, jog išlipome iš savo komforto zonos. Todėl niekada man klientė neatrodys kvailai, nes mano darbas yra ją išmokyti ir suteikti patirtį vietoje, kurioje ji jos neturi.

Kompleksų turime visos ir visada laukiama nusifotografuoti tada, kai jau būsim sau pačios gražiausios. Tačiau esame tokioje visuomenėje, kur kasdieną susiduriame su dideliu spaudimu atrodyti vienaip ar kitaip. Net mums pačios gražiausios moterys turi begales kompleksų, todėl fotosesija turėtų būti ne grožio „zenito“ užfiksavimas, o leidimas sau pabūti netobulai, palepinti bei įkvėpti pačią save ir proga parodyti savo vidiniam kritikui, kokia iš tikrųjų esi stipri.

Todėl man ir patinka fotografuoti moteris, nes mes viena kitą galime įkvėpti ir palaikyti, kai galvojam, kad to palaikymo nenusipelnome. Aplinkinių nuomonė dažnai būna mums svarbi, bet asmeninė fotosesija tuo ir žavi, nes nuotraukos yra tavo asmeninės, gali jas pasilaikyti sau ir niekam nerodyti, nes ne visų gyvenimo būdas tai leidžia, bet iš patirties sakau: visada pamačius rezultatą norisi bent viena nuotrauka pasidalinti, nes pačios tavo drąsa tave įkvepia, nori kitiems parodyti, kokia gali būti ir esi.

Straipsnio autorė: @skaistegulbe