Fantazijų korespondentė dalijasi įspūdžiais iš vykstančių renginių. Šįkart iš “Baltic Pride”.
Jau trečius metus iš eilės lekiu į “Baltic Pride” ir visada jaučiu, kad čia man labiau šventė, o ne protestas ar politinė pareiga.
Iš pradžių šmirinėjau gatvėse tarp sustatytų šokančių parado furgonų. Aplink rikiavosi žmonės su įmantriausiais outfitais: blizgučiai, ryškus akcentai, o vieną sutikau ir su „Nemo“ drag kostiumu. Žmonės dažėsi, dabinosi įvairiomis vėliavomis ir plakatais. Prie Fantazijų stendo iš tolo švietė „Linkėjimai Petrui“ plakatas, o šalia driekėsi eilė – visi norėjo nusifotografuoti su iš užsienio atvažiavusiomis drag karalienėmis.
Po kiek laiko sutikau draugą, kuris šoko viename iš furgonų. Sako: „Davai, lįsk vidun.“ Aš dar svarstau – „ar čia pakankamai pasirengusi?“. Galima sakyt, įtempė mane vidun. Ir gerai padarė. Iš furgono Pride‘as labiau primenė vakarėlį, o ne eitynes ir plakato nebereikėjo – visa energija kalbėjo garsiau nei bet kuris politikas prieš rinkimus.
Parado sunkvežimių buvo tiek, kad atrodė kaip spalvotas karavanas – plakatai „Love Wins“, „Celebrate Pride“, „LGBTIQ Rights are Human Rights“. Ir visai smagu matyti, kad tarp jų stovėjo ir rimtos organizacijos: Swedbank, Telia, LTG, Liberalų sąjūdžio, Laivės bei Lietuvos žaliųjų partijų politikai.
Atrodė, kad visi faini žmonės iš visos Lietuvos (ir dar pora iš užsienio) sugužėjo į Gedimino prospektą. Buvo ir senjorai, stovintys rankomis susikabinę ir su vėliavėlėm, šeimos su vaikais ir šuniukai su rožiniais skrybėliukais. O kažkur vidury – religinė bendruomenė su plakatu „Jesus loves everybody“, dar ir nemokamai vandenį dalino.
Berlyne, laikykis – Vilnius jau neatsilieka: drag karalienės, „kinky“ šuniukų kaukės, o iš furgonų kala techno. Skambėjo šūkiai, aplink šoko žmonės, netrūko nei seksualiai pasipuošusių kūnų, nei BDSM atributikos. Ir sužinojau, kad BDSM bendruomenė dažnai laikoma LGBTQ+ dalimi dėl bendros kovos už seksualinę laisvę ir patirto stigmatizavimo. Močiutės gal ir nesuprato, kas čia vyksta, bet kai kurios nusišypsodavo.
Nesuprask klaidingai, kad dalyvautum Pride‘e, nereikia nei būti drag karaliene, nei vilkėti tinklinėmis pėdkelnėmis. Aš pati atėjau tiesiai po darbo su paprasta suknele ir niekas neištrėmė. Čia laukiami visi, kurie nori palaikyti. O kas kaip nori išsireikšti, renkasi patys.
Neatsiliko ir kita barikadų pusė… Katedros aikštėje kelios dešimtys senjorų tyliai meldėsi prie plakato „Protestas prieš LGBT ideologiją“. Eitynių dalyviai mielai prie jų darė selfius, bučiavosi ir siuntė jiems oro bučinius. Ir, žinai, tame buvo kažkas labai lietuviško. Vieni tikėjo stebuklais danguje, kiti – žemėje, bet visi buvo taikūs.
Buvo gražu. Bet būtų dar gražiau, jei kitą kartą prie visų šypsenų ir skanduočių „Meilė visiems“, prisidėtų ir realūs sprendimai iš Seimo salės. Partnerystė – tai ne privilegija, o pagarba.
P.S. O jei tau vis dar atrodo, kad Pride‘as – tik dėl „propagandos“ ir abejoji, ar verta eiti – verta. Dėl šypsenų, dėl muzikos, dėl jausmo, kad bent vieną dieną visi telpame į tą pačią gatvę.
Šį straipsnį parašė Fantazijos.lt korespondentė. Ji ir toliau dalinsis istorijomis iš renginių, žmonių patirtimis ir tuo, kas Lietuvoje jau seniai nebėra tabu.
