Seksualinės orientacijos šiandien suvokiamos gerokai plačiau – tai nėra tik „gėjai“, „lesbietės“, tai visas spektras skirtingų tapatybių ir santykių patirčių. Ir nors visai neseniai kai kurios orientacijos buvo įvardijamos kaip netradicinės, šiandien jos pripažįstamos kaip žmonių įvairovės dalelė. Taigi svarbu suprasti, kuo jos skiriasi ir kokių ypatumų turi.
Kas yra seksualinė orientacija?
Seksualinė orientacija nusako tai, kas mus traukia: seksualiai, emociškai, kelia romantiškus jausmus. Nors anksčiau šis terminas daugiau buvo siejamas su fiziniu potraukiu, šiandien jo suvokimas kur kas platesnis, apimantis didelį jausmų spektrą: nuo romantika grįstos traukos, bučinių poreikio iki seksualinių prisilietimų ar įsipareigojimo vienas kitam.
Dabar seksualinė orientacija suvokiama įvairiai. Vieni žmonės gali jausti tik seksualinį potraukį, kiti – tik emocinį, o kiti – ir tą, ir tą. O štai kai kurie nejaučia išvis jokio potraukio. Apart lytinių santykių su kitos ar tos pačios lyties žmogumi, potraukis gali būti išreiškiamas įvairiai: laikymųsi rankomis, bučiniais ir kitokiais ne seksualiniais fiziniais prisilietimais, emocine parama ar įsipareigojimu vienas kitam ir panašiai.
Rodyti daugiau
Be to, svarbu suprasti, kad seksualinė orientacija nėra nekintanti. Vis tik tai nereiškia, kad seksualine orientacija galima „užsikrėsti“ ar jos „išmokti“, kaip dažnai mano žmonės, priešiški LGBTQ+ bendruomenei. Seksualinė orientacija gali kisti labiau pažįstant save ir tyrinėjant savo seksualumą, tačiau tai nereiškia, kad ją galima pakeisti jėga – greičiausiai žmogus visuomet buvo vienokios ar kitokios orientacijos, tiesiog to nesuprato. Štai kai kuriems žmonėms seksualinė orientacija keičiasi per gyvenimą, kiti išvis nenori sau lipdyti kažkokios etiketės, apibūdinančios, kas juos traukia. Todėl kalbant apie seksualinę orientaciją svarbu aptarti ir jos spektrą.
Kokios yra seksualinės orientacijos?
Šiandien seksualinių orientacijų spektras yra gerokai platesnis, palyginti su populiariuoju skirstymu į homoseksualus ir heteroseksualus. Siekdami padėti lengviau suprasti, kokia yra seksualinių orientacijų gausa ir kuo jos skiriasi, aptarsime populiariausius variantus ir jiems būdingus ypatumus.
Heteroseksualai. Tai žmonės, kuriuos seksualiai, romantiškai ir emociškai traukia kitos lyties asmenys.
Homoseksualai. Taip pat šie žmonės skirstomi į gėjus ir lesbietes. O pats terminas apibūdina individus, kuriuos traukia tos pačios lyties žmonės.
Biseksualai. Šiuos žmonės emociškai, seksualiai ir romantiškai traukia abi lytys. Ši orientacija sutinkama kur kas rečiau nei heteroseksuali ar homoseksuali. Be to, įdomu tai, kad biseksualių asmenų trauka vienai ar kitai lyčiai nėra vienoda. Juos gali labiau traukti arba vyrai, arba moterys. Tačiau traukos intensyvumas gali keistis skirtingais gyvenimo etapais. Tarkime, vienu metu biseksualą gali labiau traukti vyrai, o kitu – moterys.
Aseksualai. Tai yra žmonės, kurie jaučia labai mažą ar išvis nejaučia jokios seksualinės traukos kitiems žmonėms. Aseksualumas neturi nieko bendro su seksualine abstinencija ar celibatu, kurių žmonės laikosi dėl religinių, politinių ar ideologinių įsitikinimų. Vis tik tai nereiškia, kad aseksualų nedomina santykiai su kitais žmonėmis. Dažnai jie trokšta užmegzti emocinį ryšį ir netgi sukuria šeimas. O kai kurie aseksualai taip pat užsiima seksu.
Aromantikai. Šie žmonės nejaučia jokios romantinės traukos kitiems žmonėms. Vis tik jie gali užmegzti seksualinį ar emocinį ryšį. Kai kuria aromantikai būna ir aseksualai, tačiau šios orientacijos neturi tiesioginės koreliacijos.
Demiseksualai. Tai yra žmonės, kuriuos seksualiai traukia tik tie asmenys, su kuriais jie turi gilų emocinį ryšį. Buvimas demiseksualu neapibūdina, kokia lytis žmogų traukia – jis gali save identifikuoti kaip heteroseksualą, gėjų, lesbietę ar dar kitaip. Dažnai iš pradžių demiseksualai nejaučia jokio potraukio kitam žmogui, iki kol jį ima gerai pažinti ir jaustis jam artimi.
Panseksualai. Šiuos žmones traukia ne lytis ar lyties tapatybė, o pats žmogus. Juos gali traukti ir vyrai, ir moterys, ir jokiai lyčiai savęs nepriskiriantys žmonės ar transeksualai.
Tačiau svarbu pažymėti, kad tai – tik maža dalis visų egzistuojančių seksualinių orientacijų. Jų yra kur kas daugiau. Pavyzdžiui, egzistuoja sapioseksualai, kuriuos traukia ne žmogaus lytis, o jų protas ir intelektas arba biromantikai, kurie jaučia romantinę arba emocinę trauką abiejų lyčių asmenims, nepaisant ar jiems jaučia seksualinį potraukį, ar ne. Tad norint geriau suprasti seksualinės orientacijos spektrą, vertėtų susipažinti su pilnu jų sąrašu.
Ar seksualinė orientacija ir lyties tapatybė – tas pats?
Nors seksualinė orientacija ir lyties tapatybė neretai vartojami kaip sinonimai ir aptariami kartu, visgi tai du skirtingi dalykai, apibūdinantys skirtingas žmogaus tapatybės dalis. Norėdami padėti išvengti painiavos ir aiškiau suprasti, kodėl tai nėra tas pats, aptarsime šias sąvokas.
Tad tai nėra tas pats – tai dvi skirtingos asmenybės dalys. Vaikai savo lytį pradeda suprasti, būdami maždaug 3–5 metų amžiaus. O štai savo seksualinę orientaciją žmonės ima suprasti jau bręsdami.
Be to, svarbus ir kitas esminis skirtumas – lyties identifikavimas apibūdina tai, kuo žmogus save laiko – moterimi, vyru, o gal išvis nei vienu, nei kitu. O seksualinė žmogaus orientacija nusako tai, kas žmogų traukia emociškai, seksualiai ar romantiškai.
