Gėjų paradas. Pažįstu žmonių, kuriems nuo šio dviejų žodžių junginio prasideda konvulsijos, ištinka insultas ir tenka kviesti greitąją, kad ši suleistų vaistų nuo durnumo. Dešimtmečiai sovietiniame pasaulyje taip pažeidė mūsų smegenis, kad ir tie vaistai jau retai kam tepadeda. Bet apie viską nuo pradžių. Kaip daugelis mano sekėjų žino, nuo birželio mėnesio persikrausčiau gyventi į Amsterdamą, laisvės ir meilės miestą. Daugelis įsivaizduoja, kad visi čia narkomanai, prostitučių daugiau nei „garbingų“ profesijų atstovų, o pederastai, kaip išsireikštų kiekvienas homofobas, neturi jokių tabu ir dulkinasi vidury gatvės.

Nepulsiu aiškinti, kad yra greičiau priešingai. Paprasčiausiai kada nors pataupykite 40 eurų ant lėktuvo bilieto ir atskriskite čia. Pamatysite savo akimis, ką iš tiesų reiškia laisvė. Laisvė, kai nėra peržengiamos ribos, o sociumas gyvuoja taip pagarbiai, kaip dar mūsų Marijos žemėje reikėtų paieškoti.

Savaitę trukę LGBT pride renginiai

Bet grįžkime prie gėjų parado ir paaiškės, ko aš čia putojuosi kaip nukvakusi pamokslautoja. Vis dėlto, vis dar esu jauna ir nepraėjo entuziazmas aiškinti visam pasauliui jo tvarką. Galbūt su amžiumi praeis, galėsite ilsėtis. O dabar, pozityvesne gaida, tariu jums, mieli skaitytojai, kad visą vasarą labiausiai laukiau didžiausio Amsterdame renginio – LGBT pride.

Visą savaitę Amsterdame vyko LGBT pride renginiai: kino filmų peržiūros, paskaitos apie Queer kultūrą, LGBT istoriją, visokie koncertai, spektakliai ir pasirodymai. Užtenka nueiti vos į kelis iš šimtų organizuojamų renginių, kad suprastume šios bendruomenės ypatumus, vystymąsi skirtingose šalyse, pasaulėjautą.

Savaitę trukusį kultūros pliūpsnį vainikavo Amsterdamo paradas, kuriame po šio įspūdingo miesto kanalus pasileido valtys su šimtais įspūdingai apsirengusių žmonių, švenčiančių laisvę.

Dalyviai – ne tik LGBT bendruomenės nariai

Daugeliui atrodo, kad šis renginys atstovauja vienos visuomenės grupės interesus, bet tai nėra visai tiesa. Bijau nusišnekėti, bet man atrodo, kad procentaliai heteroseksualios orientacijos žmonių pride buvo net daugiau. Pagrindinė renginio idėja – parodyti pagarbą kiekvienam žmogui, akcentuoti jo laisvę ir jo tapatybę, kurią kai kurie vis dar supranta labai siaurai ir skirsto tik į vyro ir moters galimą sąjungą. Visa kita neva yra užribis. Bet pasaulis jau taip surėdytas, patinka jums tai ar ne. Ir teks tą pasaulį priimti tokį, koks jis yra.

Miesto kanalais pasileido LGBT bendruomenės nariai, heteroseksualios šeimos su vaikais bei krūva įmonių, stengdamosis savo laivelį papuošti geriausiai iš visų.

Skirta visiems, švenčiantiems laisvę

Viso parado metu manęs neapleido mintis, kodėl mes pa-ga-liau, ga-liau-siai, negalime tapti normaliais Vakarais? Aš net žemėlapį atsidariau ir žiūriu, juk ne taip toli mes nuo tų Nyderlandų nutolę. O pasaulis čia nesugriuvo, anaiptol, jis čia daug geresnis, mielesnis ir tvarkingesnis nei ten, kur gimiau.

Daugelis bijo tokiuose renginiuose atvirai reiškiamo seksualumo. Ar aš mačiau nuogais pasistojusiais pampeliais besišlaistančių gėjų, ieškančių tos vienintelės arba kelių burnų, kurios be skrupulų vidury gatvės galėtų patenkinti ištroškusįjį? Ne. Jeigu šį renginį ir būtų galima pavadinti orgija, tai būtų šypsenų, įspūdingų outfitų ir platoniškos kolektyvios meilės fiesta, kur bet kuris sutiktas žmogus gatvėje tai akimirkai taps geriausiu tavo draugu. Trumpiau tariant, orgija būtų laimingu tokiam, koks esi.

Ir taip, renginys vyksta visame mieste, veiklų jo metu – milijonas. Kai ateina naktis, gali traukti į gėjų fetišo klubą, kuriame išvysi tai, ko ir sapne nesusapnuotum, bet tuo pačiu gali mėgautis kokteiliais ir popmuzika kokiame nors drag-queen renginyje. Ok, jei nepatinka, leisk laiką paprastame klubelyje su tūkstančiais gražių negėjų vaikinų, o su vienu iš jų galbūt po tos nakties praleisi visą gyvenimą. Noriu pasakyti, kad šis renginys yra skirtas visiems, švenčiantiems laisvę.

Bus klausiančių, kaip visuomet, o kam jiems reklamuotis. Kad niekas čia nesireklamuoja. Būna romų dienos, būna festivaliai vienišoms mamoms, būna ir LGBT bendruomenei skirtos šventės. Šventės, kurios turi didesnę prasmę nei gali atrodyti iš pradžių. Prisiminkime, kad Lietuvoje dažnai laimime auksą savižudybių statistikoje. Dažnai į ją patenka ir LGBT bendruomenės nariai iš mažesnių miestelių. Žmonės, kurie žalojami ne dėl savo pasirinkimo, o dėl to, kokie jie yra. Dėl to, kokiais jie yra gimę.

Ar Baltic Pride prilygsta Amsterdamui?

Kiekvienąkart Baltic Pride maloniai nustebina dalyvaujančiųjų skaičiumi. Norėčiau, kad kitąsyk Vilniuje vykstanti šventė dar labiau primintų tai, ką mačiau Amsterdame. Vardan mūsų visų. Patikėkite, jūs visi norėtumėte sudalyvauti tokioje fiestoje.

39.95 €
Kūno kojinė Fishnet and Lace
(3)
20.95 €
26.95 €
22.95 €
119.00 €
44.95 €
8.95 €
59.95 €
49.95 €
89.95 €
42.95 €
99.95 €
Rodyti daugiau

Vis dėlto, pasitempti dar yra kur. Amsterdamo pride vilkėjau Marijos Antuanetės kostiumą. Istorikai sako, kad ji buvo biseksuali, todėl ir pasirinkau tokį išraiškingą įvaizdį. Turiu pripažinti, kad Lietuvoje su tokiu kostiumu vis dar jausčiausi nejaukiai. Visų pirma, turbūt būčiau vienintelė višta, pasipuošusiu įdomesniu kostiumu. Antra, turbūt gaučiau kiaušą į galvą, ką sėkmingai man padarė Kaune vykusio pride metu.

Aš labai atsakingai sakau: Amsterdame nemačiau nė vieno žmogaus su plakatais, oponuojančio vykstančiam renginiui. Nė vieno. Lietuvoje tokių su Biblijos sentencijom mažėja, bet vis dar sutinkama nemažai. Mūsų gimtinėje vis dar turim apsibarikaduoti tvoromis, kad Kauno marozai neprasmuktų su intencija duoti per galvą. Jeigu Amsterdame ir mačiau kur tvorų, tai jos buvo skirtos tik tam, kad reguliuotų eismą ir koks Boltukas ar Uberiukas netyčia neįvažiuotų tarp žmonių minios.

O kur tvoros ir marozai, ten ir policija. Kai reikia pareigūnų, kad suvaldytų nepatenkintųjų gaujas, supranti, kad vis dar Lietuva imituoja laisvę. Tad labai linkiu mums su laiku nusiimti tas tvoras. Pirmiausia, nuo savęs. O tada dings tvoros ir gatvėse.

Straipsnio autorė: Agnė Kulitaitė

Instagram: @kulagne

Facebook: Agnė Kulitaitė