Menopauzė – naujas moters gyvenimo etapas

Kiekviena moteris savo gyvenime patiria tam tikrus etapus: pirmosios menstruacijos, pirma meilė, pirmasis seksas, motinystė ir, be abejo, menopauzė. Daugelis šį gyvenimo etapą įsivaizduoja kaip tikrą iššūkį, tačiau menopauzė yra natūralus kiekvienos moters išgyvenamas laikotarpis, kurio baimintis tikrai neverta. Svarbu suprasti tik suprasti, kokie pokyčiai laukia kūno ir kaip prisitaikyti prie naujojo etapo.

Menopauzė – kas tai?

Menopauzė įvyksta, kai moteriai 12 mėnesių iš eilės nepasireiškia mėnesinės ir ji nebegali natūraliai pastoti. Paprastai menopauzė prasideda tarp 45 ir 52 metų, tačiau pasitaiko, kai menopauzė išsivysto iki šio amžiaus ar po jo.

Moterims menopauzė gali sukelti itin nemalonius simptomus, tokius kaip karščio bangos ir svorio didėjimas, tačiau daugeliui gydymo nereikia.

Menopauzės pradžia ir trukmė

Dažniausiai pirmieji menopauzės simptomai pasireiškia likus maždaug ketveriems metams iki paskutinių menstruacijų ir jie tęsiasi dar ketverius metus (po paskutinių mėnesinių).

Nedaugeliui moterų menopauzės simptomai pasireiškia likus dešimtmečiui iki pačios menopauzės pradžios, o 1 iš 10 moterų menopauzės simptomus jaučia dar 12 metų prasidėjus menopauzei. Iš tiesų, daugybė faktorių lemia menopauzės pradžią, įskaitant genetiką ir kiaušidžių sveikatą.

Rodyti daugiau

Pasitaiko ir išimčių – maždaug 1% moterų menopauzę patiria iki 40 – ies metų, tai vadinama priešlaikine menopauze arba pirminiu kiaušidžių nepakankamumu. O maždaug 5 procentai moterų menopauzę išgyvena nuo 40 iki 45 metų. Tai vadinama ankstyvąja menopauze.

Perimenopauzė, menopauzė ir postmenopauzė. Kas tai?

Perimenopauzė yra laikotarpis prieš menopauzę. Šiuo laikotarpiu keičiasi hormonai, ruošiantis menopauzei. Daugeliui moterų perimenopauzė prasideda įpusėjus ketvirtą dešimtį, o kai kurios moterys nepatiria šio etapo – joms iš karto prasideda menopauzė.

Perimenopauzės metu menstruacijos tampa nereguliarios – mėnesinės gali vėluoti ar kelis kartu visai neprasidėti. Taip pat gali keistis menstruacijų gausumas.

Menopauzė apibūdinama kaip menstruacijų nebuvimas 12 ar daugiau mėnesių, na o po menopauzės einantis etapas vadinamas postmenopauze.

Menopauzės simptomai

Kiekviena moteris menopauzės gyvenimo etapą patiria skirtingai, tačiau yra tam tikri simptomai, kurie pasireiškia daugeliui. Paprastai jie pasireiškia stipriau, jei moteriai menopauzė prasideda staiga (nebūna perimenopauzės) ar perimenopauzei trunkant trumpesnį laikotarpį.

Paprastai menopauzės simptomus sunkina ir kiaušidžių ligos, ar žalingi įpročiai.

Na, o be menstruacinių pokyčių, perimenopauzės, menopauzės, bei postmenopauzės simptomai yra tokie patys. Dažniausiai pasitaiko šie perimenopauzės simptomai:

• Menstruacijų retėjimas;
• Gausesnės ar mažiau gausios mėnesinės, nei įprastai;
• Karščio bangos, naktinis prakaitavimas ir veido raudonis.

Prasidėjus menopauzei, maždaug 75 procentai moterų patiria karščio bangas. Kiti menopauzės simptomai gali būti:

• Nemiga;
• Vaginos išsausėjimas;
• Svorio didėjimas;
• Depresija;
• Nerimas;
• Tampa sunku susikaupti;
• Prastėja atmintis;
• Sumažėja libido;
• Sausėja oda, burna ar akys;
• Didėja noras šlapintis;
• Gali patinti krūtys;
• Galvos skausmas;
• Širdies ritmo padidėjimas;
• Dažniau atsiranda šlapimo trakto uždegimai;
• Sąnarių skausmas;
• Plonėja ar slenka plaukai;
• Padidėjęs kūno plaukuotumas.

Kas sukelia menopauzę?

Kaip jau minėjome, menopauzė yra natūralus procesas, kuris vyksta kiekvienos moters kūne, kai kiaušidės, sulaukusios tam tikro amžiaus, ima gaminti mažiau reprodukcinių hormonų. Kūno pokyčiai vyksta, kai sumažėja estrogeno, progesterono, testosterono gamyba, bei hormonų, reguliuojančių folikulų stimuliavimą.

Vienas ryškiausių pokyčių, prasidėjus menopauzei – aktyvių kiaušidžių folikulų mažėjimas ir išnykimas. Kiaušidžių folikulai yra struktūros, kurios gamina ir išleidžia kiaušinėlius iš kiaušidžių sienelių. Būtent dėl šio proceso moterys patiria mėnesines ir būna vaisingos.

Prasidėjus priešmenopauziniam periodui dauguma moterų pirmiausia pastebi, kad menstruacijos tampa nereguliarios, jos trunka ilgiau ir kraujuojama gausiau. Paprastai tai įvyksta tam tikru laikotarpiu nuo 40-ųjų gyvenimo metų vidurio, o iki 52 metų daugumai moterų prasideda menopauzė.

Verta paminėti, kad kartais menopauzė prasideda nenatūraliai. Ją gali sukelti traumos ar kiaušidžių pašalinimas, bei tam tikri dubens dugno sutrikimai.

Priešlaikinę menopauzę gali sukeli:

• Abipusė oforektomija arba kiaušidžių chirurginis pašalinimas;
• Kiaušidžių pašalinimas arba kiaušidžių funkcijos „išjungimas“, kuris gali būti atliekamas hormonų terapijos, chirurgijos ar radioterapijos metodais moterims, sergančioms vėžiu;
• Dubens dugno traumos, dėl kurių patiriami rimti kiaušidžių sutrikimai.

Kaip palengvinti menopauzės simptomus?

Kai kurioms moterims menopauzės simptomų lengvinimui pakanka buitinių priemonių, pavyzdžiui, gyvenimo būdo keitimas, tačiau kitais atvejais gali prireikti ir vaistų. Gydymo paprastai prireikia, jei menopauzės simptomai itin stiprūs ir gadina gyvenimo kokybę. Efektyviausias būdas simptomams palengvinti yra hormonų terapija. Šis gydymo būdas padeda kovoti su karščio bangomis, naktiniu prakaitavimu, veido raudoniu, vaginaline atrofija, bei osteopooze.

Kartais naudojami ir kiti vaistai, kurie kovoja su plaukų slinkimu ir vaginos sausumu.

Taip pat medikai gali pasiūlyti papildomas medicinines priemones kovai su plaukų slinkimu, padidėjusiu kūno plaukuotumu, nerimo ir depresijos požymiams mažinti.

Namų priemonės ir gyvenimo būdo pokyčiai

Yra keletas būdų, kurie padeda palengvinti nestiprius ir vidutinio laipsnio menopauzės simptomus.

Kūno vėsinimas ir komfortas
Renkitės laisvais, daugiasluoksniais drabužiais, ypač nakties metu ir šiltu ar nenuspėjamu oru. Tai gali padėti jums valdyti karščio bangas.

Norėdama išvengti naktinio prakaitavimo, palaikykite vėsią miegamojo temperatūrą, taip pat padės ir lengvesnė, orui pralaidi antklodė. Jei naktinis prakaitavimas jums pasireiškia reguliariai, įsigykite vandeniui nepralaidžią patalynę.

Jei labai vargina veido raudonis, rekomenduojame įsigyti nešiojamą ventiliatorių, kuris jus atvėsins.

Sportas
Jei jums ėmė augti svoris, sumažinkite suvartojamų kalorijų kiekį 400 – 600 kcal. Taip pat labai svarbu reguliariai sportuoti. Sportas ne tik padės susitvarkyti su nepageidaujamais kilogramais, bet ir pagerins nuotaiką, padės geriau išsimiegoti naktį, jausite energijos antplūdį, bei pagerės bendra savijauta. Treniruotės turėtų trukti bent po 20 – 30 minučių per dieną.

Komunikacija
Jei jaučiate bet kokius depresijos, nerimo simptomus, arba jei jūs blogai miegate, pasikalbėkite apie tai su psichologu. Taip pat rekomenduojame apie tai kalbėtis su šeimos nariais, bei draugais, jei norite gauti jums reikiamą palaikymą.

Maisto papildai
Vartokite kalcio, vitamino D ir magnio papildus, kad sumažintumėte osteoporozės riziką ir pagerintumėte energijos lygį bei miegą. Pasitarkite su savo gydytoju apie papildus, kurie gali padėti patenkinti jūsų individualius sveikatos poreikius.

Praktikuokite atsipalaidavimo technikas
Tam, kad jaustumėtės geriau, gali padėti paprasti atsipalaidavimo pratimai. Tam puikiai pasitarnaus joga, meditacija ar kvėpavimo technikos.

Rūpinkitės oda
Norėdama išvengti veido odos sausumo, kasdien naudokite drėkinamąjį kremą. Taip pat venkite besaikio maudymosi vonioje, baseine ir vandens telkiniuose, jei norite išvengti kūno odos išsausėjimo.

Susidorokite su nemiga
Jei jums dažnai pasireiškia nemiga kreipkitės į gydytoją ir jis išrašys vaistų, kurie padės sureguliuoti miego ritmą.

Meskite rūkyti ir apribokite alkoholio vartojimą
Meskite rūkyti ir venkite pasyvaus rūkymo. Nikotinas gali pabloginti menopauzės simptomus.

Taip pat turėtumėte apriboti alkoholio vartojimą, kad sumažintumėte blogėjančius simptomus. Gausus alkoholio vartojimas menopauzės metu gali padidinti jūsų sveikatos pablogėjimo riziką.

Kitos pagalbinės priemonės simptomams lengvinti
Kai kurie moksliniai tyrimai patvirtino, jog tam tikrų vaistažolių vartojimas gali padėti palengvinti menopauzės simptomus. Rekomenduojame išbandyti sojų produktus, vitaminą E, linų sėmenis ir melatoninio maisto papildus.

Ar įmanoma pastoti prasidėjus menopauzei?

Kai kurioms moterims kyla klausimas: ar galima pastoti atėjus menopauzės periodui?

Labai svarbu suprasti šį ypatingus pokyčius atnešantį gyvenimo etapą. Jei jus ėmė varginti karščio bangos ir naktinis prakaitavimas, tai dar nereiškia, jog nebegalite pastoti. Tiesą pasakius tai reiškia, jog tapote kur kas mažiau vaisinga, nei anksčiau.

Tol, kol nenugyvenote visų 12 mėnesių be mėnesinių, jums tikrai neprasidėjo menopauzė. Kai moteriai prasideda priešmenopauzinis laikotarpis, jos kiaušidės nebegamina kiaušinėlių, todėl ji nebegali natūraliai pastoti.

Perimenopauzė – yra keitimosi etapas. Kiaušidės ima gaminti mažiau estrogeno ir progesterono. Kai ima mažėti hormonų kiekis, pasireiškia pirmieji simptomai – karščio bangos ir naktinis prakaitavimas, mėnesinės tampa nereguliarios, tai reiškia, jog kiaušidės išleidžia mažiau kiaušinėlių, bet šiuo laikotarpiu jūs vis dar galite pastoti.

Jei visus metus jums nebuvo mėnesinių, reiškia pasiekėte menopauzę. Prasidėjus menopauzei, moters organizme nebevyksta ovuliacija ir ji pastoti nebegali.

Dirbtinis apvaisinimas po menopauzės

Šiais laikais įmanoma viskas ir jei norėsite susilaukti vaiko po menopauzės, tam gali padėti dirbtinis apvaisinimas.

Nors prasidėjus menopauzei moters kiaušinėliai nebebūna gyvybingi, tačiau įmanomas dirbtinis apvaisinimas, jei:

• Anksčiau buvo užšaldyti jūsų kiaušinėliai;
• Pasinaudosite donorės kiaušinėliais.

Tam, kad paruoštumėte kūną nėštumui, gydytojas jums skirs hormonų terapiją.

Rizika

Su amžiumi didėja nėštumo komplikacijų rizika. Jau sulaukus 35 metų ženkliai padidėja rizika, palyginus su jaunesnėmis moterimis. Kuo esate vyresnė, tuo gali būti sunkiau išnešioti ir pagimdyti. Tas pats galioja ir nėštumui po menopauzės, todėl prieš atliekant dirbtinį apvaisinimą, gydytojas turi įvertinti jūsų sveikatos būklę.

Menopauzė yra natūrali moters mėnesinių ciklo pabaiga ir žymi vaisingumo pabaigą, tačiau tikrai ne gyvenimo. Prasidėjus šiam gyvenimo etapui galėsite skirti daugiau laiko sau ir savo poreikiams. Jei menopauzės simptomai trukdytų jums normaliai gyventi ir tuo mėgautis, juos palengvinti galima įvairiais būdais, tad tikrai neverta baimintis ir nerimauti.