Kai prieš kelis mėnesius su Ieva virtualiai „susipažinome“ Instagrame, dar nebuvau girdėjusi apie somatinę seksualumo edukaciją, todėl sužinojusi, ką ji studijuoja, mintyse tai iš karto prilyginau seksologijai. Vis dėlto somatinė seksualumo edukacija (angl. somatic sex education) yra pakankamai nauja, kūno praktikomis paremta sritis, tyrinėjanti žmogaus seksualumą ir įvairius iššūkius, su kuriais susiduriame intymiame gyvenime. Su Ieva kalbėjomės apie jos studijas, veiklas ir pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusią kūniškumo temą.
Ieva, kaip šiandien apibrėži savo veiklą?
Užsiimu skirtingomis veiklomis, tačiau galėčiau išskirti 3 pagrindines kryptis – somatinė seksualumo edukacija, BDSM praktikos ir kekšiškas aktyvizmas (angl. slutty activism). Su keliomis kolegėmis esame sukūrusios bendruomenę „Malonumo sąjunga“ (angl. Pleasure Union) – ten vedu konsultacijas, skaitau paskaitas, organizuoju įvairias dirbtuves. Didžioji dalis veiklų vyksta virtualiai, tad prisijungti gali žmonės iš viso pasaulio.
Man, kaip seksualumo edukatorei, svarbu kalbėti apie malonumą, savęs įgalinimą. Noriu kurti erdvę, kurioje visi žmonės galėtų saugiau tyrinėti savo seksualumą, būti informuoti apie jo įvairovę ir jaustis priimti tokie, kokie yra. Ateityje noriu dirbti su žmonėmis, patyrusiais seksualinę prievartą, ir padėti jiems atrasti ryšį su savo kūnu.
Lietuvoje kol kas neturime somatinių seksualumo edukatorių. Kas tave atvedė į šias studijas?
Viskas prasidėjo nuo to, kad prieš daug metų ėmiau domėtis BDSM. Tuo metu supratau, kad mano pirmoji profesija „artėja link pabaigos“ ir noriu mokytis kažko naujo, todėl pradėjau domėtis judesio terapija, nes šokis ir judesys mano gyvenime turi labai didelę reikšmę. Svarsčiau apie judesio terapijos studijas, bet jaučiau, kad nesu 100 proc. dėl to užtikrinta. Tada atradau seksologinį darbą su kūnu (angl. Sexological Bodywork). Tai jau yra svarbi somatinės seksualumo edukacijos dalis, bet šioje srityje taip pat trūko platesnio konteksto.
Vėliau vienas pažįstamas papasakojo apie „Somatic Sex Education“ institutą Kanadoje. Pradėjau daugiau apie tai skaityti, domėtis dėstytojais ir supratau, kad čia yra mano žmonės ir mano bendruomenė. Jausmas buvo lyg grįžčiau namo.
Nuotrauka: Framed Duck Studio
Kas yra somatinė seksualumo edukacija ir kuo ši prieiga prie žmogaus seksualumo, seksualinių problemų skiriasi nuo įprastų seksologų metodų?
Žodis „somatos“, sutrumpintai „soma“, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „kūnas“. Somatinė seksualumo edukacija yra kūno praktikomis paremta veikla, kuri koncentruojasi į lytiškumą, seksualumą ir malonumą. Į kūną čia žiūrima kaip į išminties šaltinį ir esminę vietą, kurioje įvyksta žmogaus transformacijos. Somatinio seksualumo edukatoriai bendrauja su klientais ir liečia juos taip, kad jie pasijaustų saugūs ir atsparūs patirdami malonumą.
Kiekvieno edukatoriaus veiklos specifika ir metodai yra skirtingi, tačiau pagrindiniai elementai, iš kurių susideda darbas su žmonėmis, yra kūno pojūčių pažinimas, supratimo apie sutikimą ugdymas, sąmoningas malonumo pasirinkimas, sąmoninga masturbacija, edukacija apie genitalijas, anatomiją, įvairūs kvėpavimo ir kūno pratimai.
Nuo klasikinės seksologijos somatinė seksualumo edukacija skiriasi dėmesiu kūnui ir jo pojūčiams. Į visa tai žiūrime kaip į svarbią informaciją, ja pasitikime ir dirbame pagal ją. Visų žmonių seksualumo raiška ir iššūkiai yra unikalūs, todėl savo darbu nesiekiame klientų „sutaisyti“ ir suvienodinti, atvirkščiai – švenčiame jų skirtumus ir kviečiame tyrinėti.
Kitas svarbus dalykas, kurį kartais praleidžia klasikinė seksologija – politiškumas. Somatiniai seksualumo edukatoriai yra politiški – ši sritis ateina iš queer, LGBTQ+ žmonių ir seksualinio darbo industrijos bendruomenės. Studijose mus moko kritiškai žvelgti į normatyvumo suvokimą – daug kalbame apie rasizmą, kolonializmą, intersekcionalumą. Būti somatiniu seksualumo edukatoriumi reiškia būti susipažinusiam su sisteminėmis priežastimis, kurios verčia žmones jaustis nelaimingais savo kūnuose ir seksualiniame gyvenime.
Žmonės, kurie ieško pagalbos pas mus, dažniausiai nebenori arba nedrįsta kalbėtis su šeimos nariais, draugais, psichologais, ką jau kalbėti apie medicinos specialistus. Klientai ateina su įvairiais klausimais – nuo iššūkių patiriant erekciją, orgazmą, iki priklausomybės nuo pornografijos, seksualinių traumų ar smalsumo tyrinėti savo malonumo ribas. Taip pat kreipiasi daug translyčių ir nebinarinės lyties žmonių, nes medicinos specialistai dažniausiai nežino, kaip kalbėti apie jų seksualumo iššūkius ir nėra šiai temai jautrūs.
Nuotrauka: Framed Duck Studio
Kaip vyksta tavo studijos?
Mokymosi procesas yra suskirstytas į 5 dalis, antroje ir ketvirtoje dalyje gali pasirinkti, ar nori išklausyti kursus nuotoliu, ar dalyvauti gyvai. Yra suteikiama galimybė nuotoliniu būdu išklausyti ir visus kursus, tačiau tuomet tai pažymima sertifikate.
Mokantis nuotoliniu būdu kyla tam tikrų iššūkių, bet nuolat bendraujame su savo kursiokais ir mentoriais, kurie visada yra suinteresuoti padėti, jei kyla kokių nors neaiškumų, todėl jaučiu stiprų bendruomeniškumą. Taip pat yra paruošta daug vaizdo medžiagos, turime daug praktikos ir atsiskaitymų.
Su klientais galime pradėti dirbti jau trečiame kurse. Norint gauti sertifikatą, penktame kurse pasirinkta tema rašomas baigiamasis darbas. Man labai patinka, kad kiekvienas studentas atsineša unikalią patirtį ir identitetą. Taip pat studijų metu reikia pačiai lankytis pas pasirinktą somatinį seksualumo edukatorių.
Somatinė seksualumo edukacija susilaukia nevienareikšmio vertinimo. Esu skaičiusi, kad 49 JAV valstijose tai laikoma seksualiniu darbu (angl. sex work), todėl yra nelegalu. JK, atvirkščiai, ši veikla yra legali, ją galima vykdyti praėjus mokymus. Gal gali daugiau papasakoti apie teisinius tokio darbo niuansus?
Tose JAV valstijose, kur seksualinis darbas yra nelegalus, somatinė seksualumo edukacija atsiduria „pilkojoje“ zonoje. Dirbdamas šioje srityje, gali pasirinkti savo metodus – dirbti su klientais juos liesdamas, mokydamas patirti malonumą, arba prisilietimų nenaudoti. Jei klientai ir jų genitalijos konsultacijų metu yra liečiamos, tai gali būti laikoma seksualiniu darbu, tačiau yra labai griežtos taisyklės, kaip praktikos metu tai galima daryti. Pavyzdžiui, klientai yra liečiami tik taip, kaip patys paprašo, visada naudojamos pirštinės, klientas niekada neliečia edukatoriaus.
Tokie niuansai parodo kūniško malonumo stigmatizavimą – jei žmogus yra liečiamas abipusiu sutikimu terapiniais tikslais ir patiria malonumą, kažkodėl norima tai uždrausti ar teisiškai apriboti. Gydantis malonumo poveikis dar nėra mums priimtinas.
Nuotrauka: Framed Duck Studio
Kaip vertini aktorės Gwyneth Paltrow dokumentiką „Sex, Love & Goop“, turint omenyje tai, kad „Goop“ yra didelis ir sėkmingas prekinis ženklas, pastatytas ant šiais laikais taip išpopuliarėjusios kūniškumo ir seksualumo temos. Šiandien rinkoje esant tokiam plačiam spektrui paslaugų gali būti sunku pamatuoti tikrąją jų vertę ir atsirinkti.
Vertinu dviprasmiškai. Iš vienos pusės labai džiaugiuosi, kad apie seksą, kūniškumą yra kalbama laisvai, nes šios temos su savimi atsineša labai stiprų gėdos jausmą. Iš kitos pusės, padaryti gerą dokumentiką apie tai yra sunkiai įmanoma, nes galima rodyti tik mažas viso proceso nuotrupas ir tuomet viskas atrodo labai keistai. Manau, kad dalį žmonių tai gali net išgąsdinti.
Labiausiai gaila, kad dokumentikoje temos atskleistos ganėtinai paviršutiniškai, nebuvo kalbama apie sistemines problemas, seksualinį darbą ir kitus svarbius dalykus. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad tai yra televizinis turinys, visų pirma skirtas pramogai.
Seksualumo tema pastaraisiais metais tikrai išpopuliarėjo. Galbūt tai ženklas, kad mūsų pasaulyje kažkas neveikia. Tai iš esmės yra gerai, nes vyksta pokyčiai. Žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonėms bando padėti specialistai, kurie nėra tam pasiruošę, dėl to mūsų studijų procesas yra toks lėtas – kad įgautume kuo daugiau patirties ir žinių. Visi, ieškantys pagalbos, turėtų atidžiai išsirinkti tuos specialistus, kurie atliepia jų poreikius, nes pasirinkimas yra tikrai be galo platus.
Dalyvauji „Antifa.faith“ organizuojamuose vakarėliuose kaip edukatorė. Kokias tendencijas pastebi iš dalyvių ir žmonių, kurie su tavimi susisiekia, klausimų – su kokiomis seksualinio gyvenimo problemomis šiandien dažniausiai susiduriama?
Žmonės, kurie ateina į „Antifa.faith“ renginius ir kreipiasi į mane, dažniausiai tyrinėja, kas yra už „normos“ ribos. Jie nori ieškoti būdų, kaip būti savimi, tyrinėti savo lytiškumą, bet dėl įvairių priežasčių negalėjo to padaryti iki šiol arba bent jau ne tiek, kiek iš tikro norėtųsi – yra jų netenkinančiuose santykiuose, dėl savo interesų visuomenės yra vertinami neigiamai ir pan. Labai daug kas domisi BDSM praktikomis ir jų psichologiniais aspektais. Taip pat žmonės ieško bendruomenės, kurioje tiesiog galėtų būti savimi ir tuo mėgautis.
Rodyti daugiau
Į mane taip pat kreipiasi žmonės su skirtingais seksualumo stiliais. Lietuvoje labai daug žmonių yra ilgalaikiuose monogamiškuose santykiuose, todėl kyla klausimų, kaip išspręsti seksualinio nesuderinamumo problemas arba ką daryti su pakitusiu seksualumu. Dirbu ir su seksualinio malonumo iššūkiais – daug žmonių sekso metu patiria skausmą dėl įtampos kūne, randų, psichologinių priežasčių, turi klausimų dėl erekcijos ir orgazmų.
Ką rekomenduotum paskaityti/pažiūrėti žmonėms, norintiems geriau plačiau pasidomėti somatine seksualumo edukacija?
Siūlau paskaityti vienos iš pagrindinių mūsų mokytojų Caffyn Jesse knygas, Staci K. Haines darbus – ji daug kalba apie seksualinę prievartą, kaip po jos gyventi. Taip pat Betty Martin knygą „The Art of Receiving and Giving: The Wheel of Consent“.
Knygos „The Body Is Not an Apology“ (Sonya Renee Taylor), ir „Pleasure Activism“ (Adrienne Maree Brown) nėra tiesiogiai susijusios su somatine seksualumo edukacija, tačiau yra naudingos suprasti platesnį politinį kontekstą.
Tiems, kas domisi menu, rekomenduočiau sekti menininkės ir somatinės seksualumo edukatorės Melanie Bonajo ir kolektyvo „SKINSHIP“ kūrybą , pernai ji dalyvavo Venecijos bienalėje su kūriniu „When the body says Yes“.
Su Ievos veikla plačiau galite susipažinti „Instagram“ paskyroje @ieva.bach.
Interviu autorė: @paleistuves
„Rašydama ir kurdama tekstus galiu kalbėti apie tai, kuo gyvenu, ką matau aplink, ir tai, kas rūpi. Didelę dalį mano domėjimosi lauko užima žmogaus seksualumas ir santykiai, lytiškumas ir lyčių stereotipai, kurie dar vis tokie gajūs mūsų visuomenėje. Būtent todėl ir noriu apie tai kalbėti be jokių išankstinių nuostatų ir baimių. Taip pat rašau „Instagram“ paskyroje „Paleistuvės“, kuri atsirado iš noro papasakoti apie „sex work“ industriją ir patirtį dirbant striptizo šokėja.“
