Visuomenėje yra įprasta manyti, kad lytiniai santykiai su kitu asmeniu (kuris nėra jūsų antroji pusė) yra neištikimybė. Tačiau psichoterapeutai teigia, jog išdavystė yra kur kas platesnė sąvoka ir kiekviena pora ją turėtų apibrėžti atskirai.

Na, pavyzdžiui, „Tinder“ programėlės parsisiuntimas, mintys apie žavų bendradarbį, pornografijos žiūrėjimas vakarais – ar yra išdavystė? Specialistai sutinka, jog tai, ką santykiuose toleruoja abu poroje esantys nariai, nėra laikoma neištikimybe. Visgi neretai pasitaiko nesusikalbėjimo ir tarpusavio nesupratimo situacijų.. Todėl šiame straipsnyje ir pakalbėsime, ką skirtingiems žmonėms reiškia ištikimybė, kodėl poroje svarbu komunikacija bei kaip reikėtų elgtis, jeigu išdavystė neaplenkė ir jūsų santykių.

 

Monogaminiai ir poligaminiai santykiai – kaip tai keičia neištikimybės sąvoką?

Kiekvienas yra girdėjęs įvairias istorijas apie princeses, kurios turi gyvenime pasirinkti: tekėti už žavaus ir turtingo didiko ar leistis į nuotykius su drąsiu riteriu? Princesei sunku apsispręsti, rodos, myli abu: vienas geras ir rūpestingas, o kitas – žavus ir šarmingas, tačiau priimta, jog jai yra būtina išsirinkti vieną.

Nors didžioji dalis visuomenės vis dar gyvena panašiu principu, kai kurie žmonės yra linkę atsisakyti monogamiškų santykių ir pasirenka poligamiją.

Kaip teigiama BBC publikuotame straipsnyje, poligamijai giminingas žodis „poliamorija“ pirmąkart buvo pavartotas 1960 m. ir lotynų kalboje reiškia „daug meilių“ – apie tai būtent ir yra poligamiški santykiai.

Tiesa, konkrečių taisyklių čia nėra: vieni gyvena su keliais partneriais po tuo pačiu stogu, kiti – vienu metu vysto ir ilgalaikius, ir trumpalaikius santykius. Egzistuoja netgi „šeimos tipo“ poligamija, kuomet visi parneriai gyvena kartu ir kuria santykius vieni su kitais. Supratote teisingai, žmonės poligaminiuose santykiuose gali draugauti su keliais parneriais vienu metu (santuokos kol kas nėra įteisintos), tačiau verta pabrėžti, jog tokių santykių esmė yra atvirumas ir komunikacija. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi būti aiškiai supažindintas ir savanoriškai priimantis situaciją.

Poligamiški santykiai

Kadangi toks gyvenimo būdas žmonėms nėra įprastas, tyrimų šia tema kol kas egzistuoja nedaug. Tiesa, 2015 metais mokslininkų buvo nustatyta, jog poligaminiuose santykiuose esančios poros yra linkusios labiau komunikuoti, mažiau pavyduliauti ir yra labiau patenkintos savo santykiais. Visgi egzistuoja mokslininkų, kurie šias išvadas neigia.

Tad akivaizdu, jog poligamijoje gyvenančių žmonių neištikimybės ribos yra kur kas platesnės lyginant su tradicinėmis poromis. Visgi tai nurodo, jog žmonių yra labai įvairių, tad jeigu ir negyvenate poligamiškai, turėtumėte komunikuoti su savo parneriu ir išsiaiškinti, kas jam yra neištikimybė ir kokios yra ribos, kurių nederėtų peržengti.

Tai, kas vienam yra didžiausia neištikimybė, kitam – tik nekaltos mintys

Kaip ir minėjome, neištikimybės ribos kiekvienam žmogui gali būti skirtingos. Skirtingi žmonės kaip išdavystę gali traktuoti netgi šiuos veiksmus: flirtą, diskusijas intymiomis temomis, įvairių dovanų dovanojimą, nuolatinį virtualų bendravimą, emocinę pagalbą, susižavėjimą, sekstingą, pasimatymus.. Visgi profesionalai skiria dvi neištikimybės rūšis: emocinę išdavystę ir fizinę.

Fizinė išdavystė yra susijusi su seksualiniais santykiais, emocinė – su artimu dvasiniu ryšiu, dažnu bendravimu, susirašinėjimu.

Kiti, pavyzdžiui, išdavystėmis laiko ir partnerio erotines fantazijas apie įvairias įžymybes bei nuotraukų, pornografijos žiūrėjimą.

Turbūt ne vienas vaikinas po 2021 m. Eurovizijos patyrė, ką reiškia nepaprastas jo merginos susižavėjimas grupės „Maneskin“ vokalistu Damiano David. Nuolatiniai vaizdo įrašai, vis netylanti roko muzika, krūva nuotraukų telefone ir aikčiojimai apie tai, koks jis nuostabus.

Tokį neįtikėtiną susižavėjimą įžymybe galima vadinti para-socialine interakcija (tai intuityvus galvojimas, jog garbinama įžymybė yra tavo artimo socialinio rato dalis). Pasitaiko žmonių, kurie traktuoja tai kaip išdavystę.

Neištikimybė

Lygiai taip pat yra ir su pornografija. Neretai įvairiose socialinių tinklų moterų grupėse galima matyti įrašus, kuriuose moterys skundžiasi, jog savo vyrus „prigavo“ žiūrint pornografiją. Vienos tai laiko pažeminimu, kitos išdavyste, trečioms tai iššaukia nepasitikėjimą savimi. Visgi derėtų suvokti, jog seksualinis (ar emocinis) pasitenkinimas fantazuojant nėra neištikimybė.

Šeimos elgsenos specialistė Dr. Jennifer Freed Bustle.com publikuotame straipsnyje teigia, kad fantazijų tapatinti su neištikimybe nederėtų. Mūsų vaizduotė yra vienintelė žmogaus vieta, kuri yra visiškai laisva. Savo vaizduotėje mes išsivaduojame nuo įvairių atsakomybių, galime būti bet kuo ir neprivalome prieš nieką teisintis. Panašiai yra ir su pornografija: masturbuojantis žmogaus smegenys gali įsivaizduoti netikėčiausius jį jaudinančius dalykus, kurių niekada nedrįstų išbandyti realybėje, bet tai nereiškia, jog jis išduoda savo parnerį/ę ar jos nemyli.

Visgi jeigu jūsų parneris mano kitaip ir esate nusistatę savo santykiuose atitinkamas ribas, bet koks jų peržengimas yra traktuojamas kaip išdavystė.

Kodėl pasineriama į neištikimybę?

2020 metų pabaigoje vieno JAV universiteto mokslininkai taip pat bandė atsakyti į šį klausimą pasitelkdami apklausos metodą. Jų atliktame tyrime iš viso dalyvavo 495 respondentų, iš kurių 87,9 proc. buvo heteroseksualūs asmenys.

Tyrimo metu pagrindinis respondentams užduodamas klausimas buvo: „Kodėl išdavėte savo partnerį/partnerę?“. Susumavus respondentų atsakymus paaiškėjo, kad neištikimybę lemia 8 pagrindinės priežastys: 1. Pyktis; 2. Narcicizmas; 3. Meilės trūkumas; 4. Nemokėjimas atsispirti pagundoms; 5. Įvairovės trūkumas; 6. Nerūpestingumas; 7. Seksualinis troškimas; 8. Situacijos ir aplinkybės.

Tyrimo išvadose teigiama, kad šios 8 priežastys nulemia ne tik išdavystės motyvus, bet ir jos trukmę, investuotas emocijas, seksualinio pasitenkinimo lygį.

Išdavystė

Be to, kaip rašoma Scientificamerican.com, nors dauguma išdavystės atvejų yra susiję su seksu, retai žmonės tai įvardija kaip pagrindinį neištikimybės motyvą. Paprastai pasinėrę į išdavystę kartu jie pajaučia ir emocinį prisirišimą prie savo slapto romano parnerio – tai gali būti nulemiama meilės trūkumo oficialiuose santykiuose.

Knygoje „Visa tiesa apie išdavystę“ autorius, santuokos konsultantas M. Gary Neuman pateikia faktą, kad 92 % vyrų išdavysčių nėra tik dėl sekso. Dažnesnės priežastys, kodėl jie nusuka į kairę, yra emocinio ryšio trūkumas, abipusis nesusikalbėjimas, nevertinimas. Nepaisant to, emocinę partnerės išdavystę jie yra labiau linkę atleisti nei fizinę.

Tuo tarpu moterys geba dažniau atleisti fizinę išdavystę (paremtą seksu), tačiau emocinė neištikimybė (prisipažinimas meilėje, laikymasis už rankų, rūpinimasis, artimas ryšys) joms yra kur kas skaudesnė ir labiau traumuojanti.

Kaip ir minėjome, neištikimybę gali nulemti ir tam tikros aplinkybės. Psichologai teigia, jog viena stipriausiai veikiančių yra alkoholis. Jis slopina stabdžius ir gali žmogų paskatinti veikti prieš savo vertybines normas.

Žemiau pateikiame vaizdo įrašą, kuriame visame pasaulyje garsi psichologė, terapeutė, knygų autorė, lektorė Esther Perel analizuoja neištikimybės sąvoką bei priežastis. Savo kalboje lektorė paliečia ir dar vieną opią temą: tai moterų ir vyrų statusą visuomenėje. Kodėl, jeigu išduoda vyras, yra laikoma, kad jis tai daro dėl seksualinių, „gyvuliškų“ instinktų? O moters ištikimybė traktuojama, kaip emocinio ryšio, švelnumo paieškos? Kodėl nuo senų senovės vyrų neištikimybė buvo vertinama kaip savaime suprantamas reiškinys? O moterys net ir šiandieniame pasaulyje už tai yra baudžiamos mirties bausme (9 šalyse vis dar galioje tokie įstatymai)? Apie visa tai kalba Esther Perel.

Kaip išgyventi, jeigu buvote išduotas?

Visų pirma, nereikėtų savęs kaltinti. Kaip ir rašėme prieš tai, neištikimybę nulemiančių priežasčių gali būti daug ir tikrai nereiškia, kad jūs kažko jam/jai nedavėte, todėl jis/ji išėjo to ieškoti kitur.

Taip pat psichologai pataria stengtis per daug negyventi praeitimi. Natūralu, kad sužinojus apie partnerio išdavystę pulsite analizuoti praeityje vykusius pokalbius, savo ir parnerio/partnerės veiksmus, atitinkamus ženklus (kaip pavyzdžiui, ilgos komandiruotės, dažnas išėjimas su draugėmis ir t.t.). Visgi vertėtų daugiau susitelkti dabartį ir į ateitį, priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su jūsų santykiais. Tačiau to gali ir nepavykti padaryti, jeigu neduosite sau pakankamai laiko: nepulkite priimti skubotų sprendimų, atsitraukite.

Vertėtų nepamiršti ir savo norų: nenorėkite išsaugoti šeimos vien dėl fakto ir kitų akių. Norite susitaikyti – puiku, bet turite suvokti, jog su santykiais reikės dirbti abiem. Norite išsiskirti – gerai, tačiau būtinai apsvarstykite ir įvertinkite savo jausmus. Jeigu visa tai darosi sunku padaryti, rekomenduojame kreiptis į specialistus.

Ar prisipažinti?

Nagrinėjant neištikimybės temą nuodėmė būtų nepakalbėti ir apie tos pusės, kuri išduoda, jausmus. Akivaizdu, jog bene dažniausiai kylantis klausimas yra: ar prisipažinti?


Tarpusavio santykiai turėtų būti grindžiami pasitikėjimu ir abipuse pagarba, o ne paslaptimis ir išdavystėmis, kurios, pripažinkime, skaudina. Tiesa, prisipažinti yra svarbu dar ir dėl to, jog niekas (nei jūs, nei jūsų parneris/partnerė) tikrai nesijaus laimingas gyvendamas nuolatiniame strese. Tiesos atskleidimas paskatins iš jo išsivaduoti ir pereiti prie sprendimų.

Neištikimybė

Visgi ne visos situacijos yra tam palankios. Galbūt jūsų parneris sunkiai serga, turi begalės problemų? O galbūt jau seniai nebegyvenate kartu ir ruošiatės skirtis? Prisipažinimas tokiais atvejais gali pakenkti.

Svarbu pasakyti ir tai, kad neištikimybė gali būti skaudi patirtis ne tik jos aukai, bet ir neištikimam partneriui. Mintys apie tai, ką daryti toliau, kankina ne tik išduotą partnerį, bet ir tą, kuris buvo neištikimas. Verta paminėti ir tai, jog ne visais atvejais neištikimybė yra tyčinė. Kiekviena situacija yra unikali, susidedanti iš daugybės skirtingų aplinkybių, nuo kurių ir priklauso jūsų tolimesnis veiksmų planas.

Ir pabaigai. Neištikimybė tikrai skaudina, ypač, kai to nesitikima. Šis veiksmas gali paveikti pasitikėjimą partneriu arba visiškai sužlugdyti ne tik esamus, bet ir būsimus santykius. Kaip ir teigėme, svarbiausia yra kalbėjimasis, kad ir kokios sunkios temos bebūtų. Atvira komunikacija suteiks didesnius šansus įveikti problemą, ieškoti sprendimų.