Sekso sūpynės, įvairių formų narvai, tvirtinimo rėmai, plakimo suoliukai, suvaržymo sistemos… Visa tai ir dar daugiau siūlo vieninteliai Lietuvoje BDSM baldų gamintojai „BDSM Architecture“. Verslo įkūrėjai Edgaras ir Saulė veiklą pradėjo dar 2016 m., sukonstruodami pirmuosius prototipus. Apie tai, kaip pora įsitraukė į BDSM bendruomenę, iš kur semiasi idėjų gaminiams ir kokie baldai yra patys populiariausi, daugiau pasakoja Saulė.

Kas jus paskatino įsitraukti į BDSM kultūrą? Kokie buvo jūsų pirmieji žingsniai šiuose žaidimuose?

Nuo pat brandos jautėme, kad viduje yra poreikis, tačiau anksčiau nebuvo pakankamai informacijos, ypač lietuvių kalba. Daug naršėme internete, užsienio forumuose ir pokalbių kambariuose. Būtent forumuose atradome, kad Lietuvoje taip pat egzistuoja BDSM praktikuojančių žmonių bendruomenė.

Kada ir kaip prisijungėte prie BDSM bendruomenės?

Aš ir Edgaras prisijungėme panašiu metu, gal net tais pačiais metais. Tai nebuvo paprasta, nes praktikuojantys žmonės Lietuvoje slėpėsi, saugojo savo privatumą, o ir smerkimo buvo daug.

Anksčiau vienintelis būdas prisijungti prie bendruomenės buvo užsiregistruoti forume, kuriame visi būdavo su slapyvardžiais, ir ateiti į susitikimą. Šie susitikimai vykdavo kas mėnesį ir dar dabar tebevyksta. Nariai ateina viešoje vietoje išgerti kavos, susipažinti, pabendrauti.

Ar dabar įsitraukti yra daugiau galimybių?

Džiugina tai, jog dabar žmonės daug laisviau žiūri, nebemato reikalo slėptis. Šiuo metu dalyvaujame įvairiuose renginiuose, kuriuose demonstruojame savo baldus, yra organizuojamos paskaitos. Galimybių prisijungti yra žymiai daugiau nei buvo prieš 7 metus, kai pradėjome domėtis BDSM.

Kokie žmonės susirenka į BDSM bendruomenę?

Žmonių susirenka pačių įvairiausių – aštuoniolikmečiai ir šešiasdešimtmečiai, vyrai ir moterys, darbuotojai ir verslų savininkai… Nėra konkretaus tipažo.

Ką BDSM baldai ir žaidimai įnešė į jūsų santykius?

Mes ir susipažinome aukščiau minėtoje BDSM bendruomenėje. Žinojimas, kad abu turime tokius pačius poreikius, išlaisvino santykius. Nereikėjo bijoti išgąsdinti partnerio, galėjome abu laisvai kalbėtis apie tai, kas mums patinka, ir tai įgyvendinti. Praleidome awkward pokalbį apie potraukius, nes buvo akivaizdu, jog abu turim panašių norų. Tie poreikiai ir suvedė, ir palengvino santykius.

Ar buvimas pora kaip nors keičia dalyvavimą BDSM bendruomenėje?

Buvimas pora smarkiai nepakeitė situacijos. Žinoma, kai vyksta kokie nors vakarėliai ar renginiai, smagiau eiti su pora. Aš, kaip mergina, kai kuriose veiklose gal net nebūčiau išdrįsusi dalyvauti be vaikino.

Kaip kilo idėja užsiimti BDSM baldų gamyba? Kur ieškojote žinių ir patarimų – internete, knygose, o galbūt padėjo bendraminčiai?

Nors abu turėjome poreikių, niekur negalėjome rasti tinkamos įrangos jiems patenkinti. Didžiausia pasiūla buvo iš Kinijos, bet kokybė visiškai netenkino: daiktai neatliko savo funkcijų, buvo nepakankamai tvirti ir t.t.

Kadangi Edgaras turi inžinerinį išsilavinimą, jam kilo mintis pasigaminti reikiamą įrangą pačiam. Panaršęs idėjų ir įkvėpimo internete, netrukus Edgaras pagamino kelis prototipus ir juos išbandęs nusprendė, kad reikia pardavinėti.

159.00 €
38.95 €
925.00 €
1,120.00 €
1,780.00 €
375.00 €
330.00 €
990.00 €
1,800.00 €
825.00 €
1,050.00 €
2,200.00 €
Rodyti daugiau

Kur pradėjote pardavinėti gaminius? Ar greitai sulaukėte pirmųjų klientų?

Į „Etsy“ buvo įkeltos pirmosios nuotraukos ir reakcija atsirado pakankamai greitai – lietuvių bendruomenė susidomėjo, kad kažkas užsiima tokiu dalyku mūsų šalyje. Sudėtingiau buvo privilioti užsieniečius – jie skeptiškai žiūrėjo į kūrėją iš Lietuvos. Tačiau džiugina tas, kad pirkėjų atsirado pakankamai greit.

Kaip manote, ar smarkiai patobulėjote nuo pirmųjų prototipų? Ko per šį laiką išmokote ir kokios patirties įgavote BDSM baldų gamyboje?

Patobulėjome tikrai daug – visgi nuo gamybos pradžios praėjo 6 metai. Tobulėja ir dizainai, ir techninės galimybės, ir idėjos, kaip geriau išspręsti tam tikrus techninius keblumus.

Per šiuos metus pamokų buvo ne viena. Viena iš jų – kad konkurencija visada yra. Ypatingai ji jaučiasi iš Kinijos rinkos. Kad ir kokį unikalų baldą sukursi, negali tikėtis, kad šia idėja niekas nepasinaudos.

Kita pamoka – kad reikia nuolat kurti ir tobulėti. Kadangi dirbame itin intymiame versle, nemaža dalis naujų gaminių kyla iš pačių klientų norų. Jie turi fantaziją ir prašo specifinio, individualaus daikto, apie kurį mes patys gal niekada nebūtume pagalvoję. O kai pagamini tą daiktą, pasirodo, kad tokio paties jau nori 100 žmonių! Dažnai nutinka, kad gaminius iš individualių užsakymų paleidžiame į masinę gamybą, jei matome, kad yra poreikis.

Koks buvo pats pirmasis jūsų sukurtas baldas? Galbūt jį dar dabar galima rasti prekyboje?

Tai buvo metalinis spankinimo suoliukas: https://www.fantazijos.lt/metalinis-lakimo-suoliukas/. Pirmoji suoliuko versija buvo sukurta iš medžio, nes tuo metu taip buvo paprasčiau. Dabar suoliukas yra gaminamas iš metalo, kaip ir visi kiti mūsų baldai.

Bet iš esmės tas pirmasis suoliukas ir liko toks, koks buvo pradžioje. Turime idėjų, kaip jį patobulinti, transformuoti į kokį nors kitą baldą, pavyzdžiui, tvirtinimo rėmą, bet kol kas šių minčių dar neįgyvendinome. Iš šio pirmojo, klasikinio varianto ir taip kilo daugybė idėjų: kitų suoliukų, panašių, reguliuojamų. Be to, vaizdas iš suoliuko galo įkvėpė ir mūsų logotipą.

O logotipas tik tai ir simbolizuoja, ar už jo slypi dar kokia nors prasmė?

Kai kūrėme logotipą, viena užduotis dizaineriui buvo įtraukti į jį kokį nors mūsų baldą. Iš pradžių norėjome panaudoti tvirtinimo rėmą, tačiau „X“ raidės nėra mūsų pavadinime. Tuomet dizaineris įžvelgė panašumą į „A“ raidę iš suoliuko galo. Tiesa, yra net keli žmonės, kurie mums parašė, kad „A“ raidė logotipe primena masonus. Pati to neįžvelgiau, kol nepradėjome gauti keistų žinučių: „Jūs irgi su mumis?“ (juokiasi).

Antrasis reikalavimas dizaineriui buvo minimalizmas. Mūsų tikslas yra viską daryti kiek įmanoma moderniau ir minimalistiškiau – tai atsispindi ir mūsų prekėse.

Papasakokite, kaip sekėsi įkurti verslą – su kokiais iššūkiais teko susidurti, ar yra didelė konkurencija?

Sunkiausia buvo pradėti gamybą – reikėjo surasti patikimus suvirintojus, kad kruopščiai bei tvirtai pagamintų baldų surenkamąsias dalis. Daugelis įmonių atsisakė gaminti – vieni dėl per mažų užsakymo kiekių, kiti dėl daikto paskirties.

2016 metais, kai pradėjome, konkurencijos beveik nebuvo. Dabar atsiranda vis daugiau pardavėjų, ypač Kinijoje ir Indijoje, kurie kopijuoja mūsų dizainus ir siūlo pigesnes versijas.

Ar daug pirkėjų sulaukiate iš Lietuvos, o galbūt dažniau užsisako asmenys iš kitų šalių?

Mes net nesiorientuojame į Lietuvos rinką – esame pilnai orientuoti į užsienio rinkas. Maždaug 60% mūsų prekių keliauja į Jungtines Amerikos Valstijas. Tai normalu, nes pagal plotą tai yra milžiniška šalis, tad automatiškai tai yra ir milžiniška rinka. Kita dalis keliauja į Kanadą, Australiją, Jungtinę Karalystę, Vakarų Europą: Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Prancūziją… Lietuvoje turime tik keletą užsakymų. Patys šioje šalyje nesireklamuojame, o pagrindinis mūsų platintojas yra „Fantazijos“.

Ką apie jūsų verslo sumanymą mano tėvai?

Iš pradžių tėvai nesuprato, kuo mes čia užsiimame, neįsivaizdavo, kad yra tokia rinka ir kad galima kažką rimto iš to padaryti. Pati dirbau renginių vadybininke, tai tėvų reakcija buvo įprasta: „Kam tu čia nesąmonėmis užsiimi, eik į normalų darbą“. Edgaro tėvams iš viso buvo šokas, nes jis turėjo respektabilų projektų vadovo darbą. Jie klausė: „Kodėl išeini iš darbo, ar tu kvailas?“ (juokiasi). Bet dabar, kai mato, kad sekasi, jog augame ir statomės gamybines patalpas, tai aišku, kad tėvai džiaugiasi ir palaiko.

O kaip į idėją iš pradžių reagavo draugai?

Aš turėjau lengvą stereotipą, kad nereikia labai pasakotis apie šią idėją. Kaip ir minėjau, dirbau su renginių verslu, tad iš pradžių prie baldų prisidėdavau tik kelias valandas per dieną. Negalėjau iš karto viską mesti ir visiškai atsiduoti. Drąsiau apie tai pasidarė kalbėti tada, kai paaugome iki tokio lygio, kad galėjome pilnai užsiimti šiuo verslu.

Kokių reakcijų dabar, verslui išaugus, sulaukiate iš aplinkinių?

Reakcijos iš aplinkinių būna įvairios. Dažniausiai nuostaba, pusė minutės tylos. Matai, kad žmogus galvoja, ką atsakyti. Tuomet būna arba mandagūs pasakymai: „O, faina. Papasakokit daugiau, kaip čia kas“, arba nuoširdus susidomėjimas.

Įvairių formų narvai, sūpynės, tantrinės sofos, tvirtinimo rėmai… Iš ko semiatės idėjų baldams, jų paskirčiai ir dizainui?

Dalį idėjų randame internete – randame daiktą, kuris atlieka tam tikrą funkcionalumą, pvz., tantrinė sofa, ir sukuriame savo sofos versiją. Kartais pas mus ateina klientai su savo idėjomis ir tuomet gaminame pagal jų poreikį.

Mums labai svarbus daiktų dizainas – norime, kad daiktai atrodytų moderniai, minimalistiškai, kad tai būtų lyg meno kūriniai, kuriuos nebaisu laikyti namie, o ne mediniai gremėzdai, užimantys pusę kambario. Taip pat juokais save vadiname kinky Ikea – visi mūsų baldai greitai bei lengvai susirenka ir išsirenka, esant poreikiui juos galima patogiai sandėliuoti, neužimant daug vietos.

Su kokiomis idėjomis individualiems užsakymams dažniausiai ateina klientai? Ar kiekviena jų būna unikali, ar vis dėlto norai kartojasi?

Dažnai idėjos būna unikalios, bet neretai pasitaiko ir tokių, kurios kartojasi. Paprastai tai būna kokia nors suoliuko versija: kuri nors detalė trumpesnė, kuri nors ilgesnė, kokia nors papildoma funkcija arba specifinis dizainas. Bet iš esmės, tai vis tiek yra suoliukas.

Yra žmonių, kurie ateina su labai specifiniais poreikiais, pavyzdžiui, kutenimo. Tam reikalingas fetišo rėmas – reikia, kad pėdos būtų pritaisytos taip, jog asmuo net kojos pirštelio negalėtų pajudinti. Tiek techniškai, tiek idėjiškai tai yra sudėtinga. Tuomet reikia galvoti, ieškoti įkvėpimo.

Ar smarkiai išauga individualių gaminių kaina?

Mūsų vienas iš pagrindinių privalumų yra tai, kad mes gebame pagaminti individualų užsakymą. Tad stengiamės neužkelti didžiulių antkainių ir gaminių kainas palaikyti įperkamas.

Aišku, individuali prekė kainuoja šiek tiek brangiau nei standartinis gaminys. Tačiau dažnai nemažą išlaidų dalį, pavyzdžiui, projektavimo ir dizaino kūrimo, patys „suvalgome“. Juk neretai šie individualūs užsakymai tampa mūsų masine gamyba. Klientų idėjos mus įkvepia – pirkėjai patys nurodo, koks yra rinkos poreikis.

Koks jūsų požiūris į namie turimų baldų, pavyzdžiui, virtuvės kėdės, naudojimą BDSM tikslams?

Labai teigiamas! Su draugais iš BDSM bendruomenės juokaujame, kad „Senukai“ supports BDSM community, nes ten galima įsigyti įvairių prekių, tinkamų naudoti BDSM praktikoms – bambukinių lazdelių lupimui, lipnios juostos, virvių ir t.t. Taip pat galima naudoti ir namuose esančius baldus – kėdes, stalus ir pan., nes puikiai suprantu, kad pradedant eksperimentuoti nesinori iškart daug investuoti ir susipirkti visos įrangos.

Tačiau noriu pabrėžti, kad naudoti daiktus ne pagal savo paskirtį yra labai nesaugu ir gali būti pavojinga – kėdės ir stalai gali neatlaikyti apkrovos ir sulūžti, netinkama poza gali sužaloti nugarą ar kitus sąnarius, neparuoštos virvės iš „Senukų“ nėra skirtos naudoti ant kūno – jos gali nudeginti, palikti nepageidaujamas žymes ar per stipriai užspausti. Todėl labai rekomenduočiau naudotis tik tam skirta technika bei įnagiais ir žaisti saugiau bei sąmoningai.

Jūsų nuomone, į kokias prekes naujokams būtina investuoti, o kur visgi galima pataupyti?

Yra labai svarbu viską daryti su protu ir pasidomėti, kaip tiksliai tai daryti. Galbūt atrodytų, jog yra verta įsigyti virvę iš „Senukų“, kurios kaina 20 kartų mažesnė negu specialios virvės. Jei norisi tik rankytes surišti, gal iš tiesų nereikia investuoti į prekę.

Bet jeigu, pavyzdžiui, planuoji mokytis shibari japonų rišimo meno, paprasta virvė iš parduotuvės nėra tinkama. Tokios virvės yra per kietos, gali įpjauti odą, mazgai gali pasidaryti per standūs, užspausti kokį nors nervą ir „atjungti“ ranką, pirštus ar kitą galūnę. Ir vėlgi – jei bandysi su sintetine ar medvilnine skalbinių virve, užsiverš stiprus mazgas, kurio po to nepavyks atrišti.

Kalbant apskritai, visada sakau, kad dalykus, skirtus vidiniam naudojimui, būtina pirkti tik iš profesionalų. Dėl higienos ir saugumo tikrai verta investuoti į šiuos daiktus.

Atskleiskite, kokie jūsų asmeniškai mėgstamiausi BDSM baldai ir kodėl?

Galbūt tai būtų tantrinė sofa – ir graži, ir daugiafunkcinė. Tai nėra visiškai BDSM baldas, labiau seksui skirtas baldas, tačiau ją galima panaudoti ir kaip lupimo suoliuką (užvertus partnerį ant vieno iš linkių), ir kaip tvirtinimo rėmą (pririšant partnerio galūnes prie metalinių rėmo konstrukcijų), ir, žinoma, pagal paskirtį – kaip sofą seksui, kurios linkiai gerokai palengvina procesą, yra patogiau išnaudoti tam tikras pozas.

Antrasis baldas – St. Andrew cross. Ne tik dėl naudojimo galimybių, bet ir dėl to, kad labai didžiuojamės dizainu. Iki tol šis tvirtinimo rėmas būdavo sudarytas iš dviejų sukaltų medinių lentų. Mes sukūrėme lengvą ir gražią versiją, kuri išsiardo iki tokių dalių, kad telpa į krepšį! Ne veltui šį rėmą itin mėgstama atvežti į vakarėlius – jis visuomet tampa centralizuota žvaigžde kambaryje, traukiančia akį.

Kam rekomenduotumėte išbandyti BDSM ir ką patartumėte tiems, kurie nori paeksperimentuoti, bet nežino, nuo ko pradėti?

BDSM yra tokia plati sąvoka, kad turbūt kiekvienas joje rastų sau tinkančių veiklų. Tai gali būti nebūtinai su seksualiniu intymumu susijusios praktikos, pvz., shibari rišimas virvėmis gali tapti tam tikra meditacija ar net meno išraiška. O tiems, kurie nori išbandyti, rekomenduojame pradėti nuo atviro pokalbio su partneriu ir nuo mažų dalykų, įtraukiant po nedidelę detalę į savo intymų gyvenimą.

Tiems, kurie neturi antrosios pusės, patartume prisijungti prie bendruomenės. Žinoma, tai yra labai intymus dalykas. Ne visiems patinka tokios bendruomenės, ne visiems patinka eiti į susitikimus. Jei esi vienišas, ateiti į naują žmonių grupę yra sudėtinga. Tačiau reikia tai daryti, nes kitaip tu nerasi asmens, su kuriuo galėtum užsiimti BDSM praktika.

Rekomenduotume dalyvauti realiuose susitikimuose, ieškoti informacijos, domėtis ir skaityti. Kuo daugiau suvoksi platų paveikslą, tuo po to bus lengviau surasti ir suprasti, kas tau patinka. Aišku, nepabandęs nesužinosi – gali tik nuspėti arba įsivaizduoti, tarkim, žiūrėdamas porno ar fantazuodamas, kas tave gali jaudinti.

Straipsnio autoriai: BDSM Architecture

Instagram: @kinky_architecture

Facebook: BDSM Architecture