Turinys
Periferinis serotoninas? Kur jis? Kokios jo funkcijos ir kokia nauda?
Centrinis serotoninas? Kur jis? Kokios jo funkcijos ir kokia nauda?ž
Kas atsitinka, kai trūksta serotonino?
Kas atsitinka, kai serotonino yra per daug?
Kaip palaikyti optimalų serotonino kiekį organizme?
Kur jis? Kokios jo funkcijos ir kokia nauda?
Kas atsitinka, kai trūksta dopamino?
Kas atsitinka, kai dopamino yra per daug?
Kaip palaikyti optimalų dopamino kiekį organizme?
Laimės ir malonumų hormonų balansas organizme
Kaip veikia serotoninas ir dopaminas intymiuose santykiuose?
Ar žinojote, kad mūsų organizmas gamina net keturis laimės hormonus? Tai yra serotoninas, dopaminas, oksitocinas ir endorfinai. Dar kitaip, jie gali būti vadinami neuromediatoriais (organizme susidarančiais cheminiais junginiais, pernešančiais nervinius impulsus). Plačiau aptarsime du – serotoniną ir dopaminą.
Serotoninas? Kas tai?
Serotoninas – tai biologiškai aktyvi medžiaga, hormonas arba kitaip, neuromediatorius, gaminamas virškinamajame trakte ir smegenyse. Serotoninas dėl dviejų jį išskiriančių vietų ir skirtingų funkcijų gali būti skirstomas į periferinį ir centrinį.
Periferinis serotoninas? Kur jis? Kokios jo funkcijos ir kokia nauda?
Net apie 85% viso organizmo serotonino yra gaminama virškinamajame trakte, žarnyne. Čia pagamintas serotoninas per audinius patenka į kraujotaką, kur trombocituose (kraujo kūneliuose, kurie dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose) yra kaupiamos jo atsargos. Šis hormonas mūsų organizme padeda krešėti kraujui ir gyti žaizdoms. Toks serotoninas, kuris pasigaminęs patenka į kraujotaką, yra vadinamas periferiniu serotoninu.
Centrinis serotoninas? Kur jis? Kokios jo funkcijos ir kokia nauda?ž
Likęs organizmo serotoninas yra gaminamas centrinėje nervų sistemoje, galvos smegenyse. Jis ir yra vadinamas centriniu serotoninu. Šio smegenyse esančio hormono pagrindinė funkcija – gerinti ryšį tarp smegenų ląstelių, slopinant tam tikras kai kurių ląstelių savybes. Ir būtent tokiu būdu serotoninas prisideda prie organizmo emocinio stabilumo, skatindamas ramybės, atsipalaidavimo, pasitenkinimo bei laimės būsenas. Šių emocinių rodiklių dėka, serotoninas jau senai puikiai žinomas, kaip laimės hormonas.
Serotoninas organizme reguliuoja net kai kuriuos refleksus, kurie yra būtini intymiems santykiams. Puikiai žinomas procesas vyrų organizme – ejakuliacija (spermos išsiliejimas). Serotoninas atlieka svarbų vaidmenį, kad orgazmas pasibaigtų ejakuliacija.
Bendrai, abiejų lyčių intymiuose santykiuose, serotoninas atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį. Po orgazmo jis yra atsakingas už tokias jausenas, kaip pasitenkinimą, laimę, atsipalaidavimą.
Kas atsitinka, kai trūksta serotonino?
Dažniausiai ir greičiausiai pajaučiame per mažą centrinio serotonino koncentraciją organizme.
Pagrindiniai pirmieji jo trūkumo juntami simptomai yra:
- Pablogėjusi nuotaika;
- Depresiška nuotaika;
- Pablogėjusi dėmesio koncentracija;
- Apatija;
- Suintensyvėjęs nerimas;
- Pablogėjusi atmintis;
- Emocinis nestabilumas.
Kas atsitinka, kai serotonino yra per daug?
Kuo daugiau serotonino, laimės hormono tuo geriau? Tikrai NE. Mūsų organizmui, kiekvienoje grandyje labai svarbus balansas: nei per daug, nei per mažai.
Pagrindiniai serotonino pertekliaus simptomai:
- Lytinio potraukio sumažėjimas;
- Galvos svaigimas;
- Miego sutrikimai;
- Staigus svorio mažėjimas.
- Drebulys;
- Raumenų trūkčiojimas.
Iš tiesų, geriausias serotonino kiekis organizme yra jo optimalus kiekis. Nei kritiškai mažai, kas gali įtakoti depresinius susirgimus, nei kritiškai daug.
Taip pat, gerai žinoma serotonino sąsaja su lytiniu potraukiu: mažesnis serotonino kiekis didina lytinį potraukį, o didesnis kiekis serotonino – mažina lytinį potraukį. Todėl, kalbant apie lytinį potraukį, svarbiausia suprasti, kad serotonino kiekis turi būti optimalus arba į mažesnę pusę, o kraštutiniais atvejais, kada jo kiekis yra itin mažas ar itin didelis, atsiranda įvairūs sutrikimai.
Kaip palaikyti optimalų serotonino kiekį organizme?
- Aktyvus gyvenimo būdas. Sportuokite, vaikščiokite, leiskite kuo daugiau laiko gryname ore.
- Šviesa. Dienos metu stenkitės kuo daugiau laiko leisti šviesioje aplinkoje.
- Jeigu numanote, kad jums trūksta serotonino, rinkitės produktus, kuriuose yra triptofano. Tai amino rūgštis, iš kurios gaminasi serotoninas. Jums gali padėti tokie maisto produktai kaip: raudona mėsa, žuvis, sūris, varškė, riešutai (ypač kedro).
- Gėrimai. Venkite ar bent jau mažinkite suvartojamo kofeino kiekį.
- Jeigu jaučiate, kad jums būtina pasikalbėti, pasitarti dėl jūsų emocinės būsenos, nebijokite pasitelkti į pagalbą psichoterapijos specialistus.
! ĮDOMU TAI.., kad serotonino kiekis organizme labai priklauso ir nuo melatonino, kitaip vadinamo miego hormono, kiekio organizme. Todėl būtent šviesa, saulė, mažindama melatonino kiekį organizme, gali šiek tiek padidinti serotonino koncentraciją, kurios pakaktų palaikyti gerai savijautai bei nuotaikai.
Dopaminas. Kas tai?
Antrasis mūsų aptariamas hormonas, neuromediatorius – dopaminas. Nors jis priklauso keturių laimės hormonų grupei, dar tiksliau jį apibūdinantis teiginys būtų- malonumų hormonas.
Kur jis? Kokios jo funkcijos ir kokia nauda?
Dopaminas gaminamas centrinėje nervų sistemoje, galvos smegenyse.
Jo gamybą skatina teigiamos patirtys, tokios kaip:
- Malonūs kvapai;
- Skanus maistas;
- Kūniški prisilietimai;
- Seksas.
Dopaminas didina lytinį potraukį? Ar lytinis potraukis ir seksas didina dopamino kiekį organizme? Iš tiesų ir taip ir taip, visi šie procesai sukasi viename rate. Neabejojama, kad sekso metu organizme išsiskiria dopaminas, kuris didina lytinį potraukį. Jis veikia sužadinančiai:
- kursto aistrą ir geismą;
- inicijuoją trauką ir susijaudinimą;
- prisideda prie vieno didžiausių malonumų – orgazmo vyksmo.
Kadangi lytiniai santykiai yra neabejotinai naudingi organizmui, tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai, dopaminas žmogaus organizmui tikrai reikalingas!
Kas atsitinka, kai trūksta dopamino?
Iš tiesų dopamino trūkumo simptomų yra daug, tačiau pateikiame dažniausiai pasitaikančius, ir tokius, kurie atsiranda ne dėl kritiškai mažos dopamino koncentracijos organizme.
Sumažėjus dopamino kiekiui organizme:
- Sumažėja lytinis potraukis;
- Energijos ir motyvacijos stoka;
- Nerimas;
- Nuotaikų kaita;
- Gali atsirasti įvairios priklausomybės. Tai aiškinama tuo, jog žmogus jausdamas dopamino trūkumą, instinktyviai bando jį kompensuoti, ir dažnai, įninka į priklausomybes, sukeliančias laikiną malonumų pliūpsnį, kaip, pvz., alkoholis, narkotikai.
Kas atsitinka, kai dopamino yra per daug?
Dopamino perteklių gali sukelti kai kurių vaistų, narkotikų vartojimas. Dopamino perteklius kaupiamas smegenyse ir gali pasireikšti štai taip:
- Psichozės, pvz.: šizofrenija.
- Hiperaktyvumas;
- Dėmesio stoka;
- Empatijos trūkumas;
- Per didelis impulsyvumas;
- Agresija;
- Priklausomybės taip pat gali atsirasti esant per dideliam dopamino kiekiui, kadangi kiek sumažėjus dopamino kiekiui, žmogus vėl bandys jį pakelti visais įmanomais būdais ir grąžinti savo organizmą į prieš tai buvusią padėtį.
Kaip palaikyti optimalų dopamino kiekį organizme?
Svarbiausia, kad dopamino kiekis būtų optimalus ir subalansuotas. Per mažas jo kiekis organizmą veikia slopinančiai, o per didelis kiekis skatina mus kontroliuoti, pervertinti savo galimybes.
Palaikyti optimalią koncentraciją padeda:
- Aktyvus laisvalaikio leidimas;
- Subalansuota mityba;
- Žalingų įpročių vengimas/atsisakymas;
- Psichoterapija;
- Lytiniai santykiai.
Laimės ir malonumų hormonų balansas organizme
Serotoninas ir dopaminas balansuodami tarpusavyje ir išlaikydami pusiausvyrą, sukuria labai gerą fizinę ir emocinę aplinką mūsų kūne.
- Serotoninas yra geros nuotaikos, stabilių emocijų bei atsipalaidavimo hormonas.
- Dopaminas yra sužadinantis hormonas, keliantis susijaudinimą ir malonumą, motyvuojantis.
Veikdami kartu, palaikydami vienas kito reikiamas koncentracijas organizme, jie daro mūsų organizmą ne tik sveiką, bet ir laimingą, pasitikintį savimi, energingą, aistringą, būtent tada, kada to organizmui reikia.
Kaip veikia serotoninas ir dopaminas intymiuose santykiuose?
PRADĖKIME NUO PRADŽIŲ. Serotonino ir dopamino dėka, mes galime turėti kokybiškus lytinius santykius. Pamatę mums patrauklų asmenį, užuodę mums malonų kvapą sužadiname dopamino gamybą, dėl ko, didėjant jo kiekiui, atsiranda susijaudinimas, trauka bei aistra. Todėl trokštame suartėti su žmogumi ir mylėtis. Sueities metu toliau gaminamas dopaminas ir galiausiai, jis išskiriamas orgazmo metu, kada jaučiame milžinišką malonumą, keliantį į euforiją. Orgazmo metu kitas išsiskiria serotoninas, kurio dėka įvyksta ejakuliacija.
O KAS TOLIAU? Serotoninas, būdamas pačiu tikriausiu laimės, pasitenkinimo ir atsipalaidavimo hormonu, sutelkia mūsų kūną į ramybės būseną.
O KAM? Šiuo metu, dopamino kiekis smegenyse būna nedidelis, ir kad jis galėtų vėl gamintis, smegenims reikia poilsio. Po orgazmo, veikiant serotoninui, ilsisi ir atsipalaiduoja ne tik kūnas, bet ir smegenys ir tokiu būdu serotoninas padeda atkurti reikiamą dopamino kiekį.
TAIGI, SUŽINOJOME, kodėl dažniausiai po sekso norisi ramiai pagulėti, pailsėti, net pamiegoti, o ne tuoj pat kartoti lytinį aktą.
Nors šie abu hormonai išskiriami skirtingu lytinių santykių metu, bei pasižymi skirtingais veikimo mechanizmais ir funkcijomis, jie abudu yra neatsiejami intymumo ir sekso ingredientai.
(NE) PIRMAS KARTAS komanda (Instagram – @nepirmaskartas, Tik tok – @nepirmaskartas, Facebook – NE Pirmas Kartas)
Gydytoja akušerė ginekologė Vestina Vilcinienė
Akušerijos – ginekologijos gydytoja rezidentė Miglė Černiauskienė