Ilgus šimtmečius griežtu tabu buvęs oralinis seksas dabar tampa bemaž neatsiejama poros santykių dalimi. Ir vis dėlto netrūksta moterų, kurioms mintis apie partnerio penį burnoje vis dar kelia nemalonius jausmus. Kodėl taip yra? Griežto auklėjimo pasekmė? Mitas, kad tokia forma patiriamas malonumas žemina? Tiesą sakant, priežastys – ne taip jau svarbu. Svarbiausia – tai, kad daugeliu atvejų ši problema išsprendžiama, taigi anksčiau ar vėliau galima pagaliau pajusti, jog oralinis seksas – tai ne tai, ką įkalbinėja daryti partneris, o nuostabus abipusis malonumas.


Ką atsakytų patyrusi moteris šios srities naujokėms, norinčioms, bet vis nesiryžtančioms pabandyti?


„Man tiesiog atgrasi mintis, kad aš turiu čiulpti penį – tai paprasčiausiai šlykštu“


Visų pirma – čiulpti ir nereikia. Tai yra visiškai netikslus veiksmo apibūdinimas. Realybėje oralinio sekso metu penis apžiojamas, stimuliuojamas burna ir liežuviu slydinėjant aukštyn-žemyn, atliekamos įvairios manipuliacijos ranka ir burna, nepamirštant natūralios lubrikacijos – seilių: kuo slidžiau – tuo geriau.


Na, o dabar kita klausimo dalis – kodėl šlykštu? Ne taip jau mažai moterų penį ir apskritai lytinius organus sieja su nešvarumais: juk ne veltui nuo vaikystės mamos rūpestingai mokė pasinaudojus tualetu būtinai nusiplauti rankas. Netrūksta ir tokių, kurioms „šlykštu“ – tai ne fiziškai, o morališkai purvina: pats veiksmas atrodo žeminantis. Sprendžiant fizinio nešvarumo problemą – tereikia pasigilinti į realius faktus: jūsų mylimojo burnoje kur kas daugiau ligas sukeliančių bakterijų nei ant penio. Tačiau juk bučiuotis jums – ne šlykštu, tiesa? Jei vis dėlto tai – neįtikino, tiesiog pradėkite savo meilės žaidimus nuo švaros procedūrų: jei partneris žinos, kad taip jums nusileisti žemyn bus maloniau, jis penį nusiplaus kuo kruopščiausiai ir nesiraukys. Arba patikės tai padaryti jums.


Jei vis dėlto problema – labiau psichologinė, pamėginkite užduoti sau paprastą klausimą: ar tai, kad judu mylitės, jūsų nežemina? Ar apskritai du mylintys žmonės, liečiantys vienas kitą taip, kad sukeltų kuo didesnį malonumą, daro ką nors juos žeminančio ir šlykštaus? Jei jūsų atsakymas – „ne“, beliko pačiai prieiti išvados: tuomet kas gi žeminančio ir nešvaraus gali būti oraliniame sekse? Jei vis dėlto atsakymas – „taip“, akivaizdu, jog turite psichologinių problemų, kurios jums pačiai trukdo mėgautis intymiais santykiais, taigi pats metas būtų apsilankyti pas psichologą ar sekso terapeutą. Arba keisti partnerį.


„Oraliniu seksu savo vaikiną palepinu dažnai. Bet penis burnoje man pačiai jokio malonumo nesukelia, tik diskomfortą ir, deja, žiaukčiojimą.“


Žiaukčiojimas – tai visiškai natūralus refleksas. Taip jūsų kūnas informuoja, kad prie gerklės priartėjo kažkas didesnio, nei galite nuryti, taigi kyla pavojus užspringti. Būtų idealu tokiais momentais šią funkciją tiesiog išjungti – juk užspringti jums tikrai negresia. Bet, deja, prieš gamtą nepašokinėsi. Ir vis dėlto šiek tiek pagudrauti galima.


Kai kitą kartą atliksite oralinį, pasistenkite įsileisti penį į burną taip giliai, kaip galite, bet ne tiek, kad žiaukčiotumėte. Palaikykite jį ties šia maksimalia riba tiek ilgai, kiek galite, tada – atsitraukite, įkvėpkite, ir pakartokite. Po kiek laiko pajusite, kad jūsų burna adaptavosi prie šio veiksmo ir tapo nebe tokia jautri. Kitas variantas – prieš meilės žaidimus papurkšti burną kvapą gaivinančiu mentolio purškalu. Tai atvėsina burnos ertmę, suteikia jai nedidelį nejautros efektą ir žiaukčiojimo refleksas bus ne toks žymus.


„Mano vaikinas jau kurį laiką taktiškai užsimena, kad norėtų oralinio. Myliu jį, norėčiau pamaloninti tuo būdu, bet bijau, kad jis tikisi iš manęs per daug ir aš paprasčiausiai nesugebėsiu tinkamai to padaryti“.


Jūsų baimė turi labai aiškų pavadinimą – tai naujovių baimė. Gali būti, kad lygiai taip pat nerimaujate prieš visas keliones, ilgai svarstote, ar verta imtis naujo darbo, įtariai žiūrite į naujas pažintis… Visa tai – ne tik atsargumas, bet ir pasitikėjimo savimi stoka. Geriausia bus jei apie tai pasikalbėsite su savo vaikinu: išsakysite jam savo baimes ir paskatinsite patarti, padėti, kaip tai geriau daryti. Juk jis moka kalbėti ir gali kuo puikiausiai pakomentuoti, kas jam – malonu, o kas, pavyzdžiui, kutena ar nekelia ryškesnių emocijų.


Taip pat pravers keletas praktinių žinių. Atlikdama oralinį, skirkite daugiau dėmesio penio galvutei. Tai jautriausia stimuliacijai jo vieta. Taip pat niekada, jokiomis aplinkybėmis, nelieskite jo pasididžiavimo dantimis. Dauguma vyrų kaip tik to bijo labiausiai. Taigi laižykite, bučiuokite, vedžiokite jo paviršiumi drėgnomis lūpomis, jei tik norite – į veiksmą įtraukite ir rankas.


Tiesą sakant, jei jis tikrai jus myli, vien mintis, kad tu tai darote, suteiks jam didžiausią pasitenkinimą, o apie tai, ar jūs tai darote ypatingai gerai, ar tik kaip pradedančioji, jis apskritai negalvos.


Nereikėtų tikėtis, kad pats veiksmas jums sukels iki orgazmo atvesti galintį fizinį pasitenkinimą. Tam reikėtų papildomos stimuliacijos: pavyzdžiui, kad partneris glamonėtų jūsų krūtis ar klitorį. Tuo tarpu tenkindamos partnerį oraliniu būdu, didžiausią malonumą moterys patiria žinodamos, kad taip partneriui suteikia itin didelį malonumą, jaučiasi galingos galėdamos tai padaryti. Taigi į pirmą vietą čia iškyla komfortas ir pasitikėjimas vienas kitu.


„O kas, jei jis man į burną baigs? Nesu tikra, kad tam pasiruošusi. Man atrodo, spermos skonis – šlykštus. Taigi nuolat bijau, kad jis nespės manęs perspėti apie artėjantį orgazmą“


Didysis klausimas: neleisti baigti, nuryti ar išspjauti? Visų pirma vertėtų pastebėti, kad sperma jokiame kontekste nėra traktuojama kaip nehigieniška ar nešvari. Taigi bodėtis ja priežasčių nėra. Kalbant apie skonį – taip, tai ne plakta grietinėlė ir ne ledai. Taigi jos nurijimas – tiesiog visiško pasitikėjimo vienas kitu ir atsidavimo aktas. Jį galima praktikuoti, bet nieko baisaus jei atsisakysite tai padaryti.


Kalbant apie skonį, jis gali šiek tiek skirtis, priklausomai nuo vaikino organizmo ypatumų, jo mitybos bei įpročių. Vienų vyrų sperma saldesnė, kitų – sūri ar karstelėjusi. Geriausias būdas spermos skoniui pagerinti – pasirūpinti, kad keletą valandų prieš meilės žaidimus jūsų mylimasis išgertų keletą stiklinių ananasų sulčių. Spermos skoniui kartumo suteikia alkoholis, cigaretės, raudona mėsa.


Jei vis dėlto bijote paties netikėtumo, kad spermos pliūpsnis šaus jums į burną, drąsos suteiks įprotis šalia veiksmo vietos turėti keletą nosinių ar, dar geriau, rankšluostį – kad bet kada delikačiai galėtumėte į jį išspjauti. Tai leis jums geriau atsipalaiduoti ir mėgautis procesu.


Galiausiai apibendrinant norėtųsi pasakyti, kad kiekviena moteris gali turėti savų priežasčių, dėl kurių jai nepatinka atlikti oralinį. Tai – nieko baisaus. Ir jei jums tai nepatinka, partnerio spaudimas neturėtų tapti pakankamu pretekstu daryti tai, kas jums kelia didelį diskomfortą. Kur kas geriau abiems kartu paieškoti priežasčių, kodėl tas diskomfortas atsirado bei rasti sprendimą, kaip jį įveikti. Oralinis seksas neturėtų būti pareiga, tai yra veiksmas, kuris turi teikti abipusį malonumą. Jis nežemina ir nesureikšmina nė vieno iš partnerių, tai yra tiesiog natūrali meilės žaidimų dalis. Kiek ji turi reikšmės būtent jūsų porai – labai individualu. Ir jei nuspręsite, kad vis dėlto oralinis seksas nėra jums labai malonus – tai nereiškia, kad jūsų meilės aktas bus kuo nors nepilnavertis. Tai tik reiškia, kad žinote, ko norite ir ko ne, bei elgiatės taip, kad abu patirtumėte maksimalų pasitenkinimą jums abiems priimtiniausiais būdais.