Turinys
Neseniai buvau pasimatyme su italu/amerikiečiu, kuris užaugo Kalifornijoje, Malibu. Jo tėtis – režisierius, kuris puikiai sutardavo su Federiku Feliniu, todėl ir sūnus nenorėjo atsilikti – nors ir nenuėjo į režisūrą, neatitrūko nuo kino industrijos ir turi videoprojektų verslą. Susitikom restorane ir vos išvydusi jį krūptelėjau – jis atrodė kaip Tomas Kruzas. Vos spėjus klustelėti, ar dažnai tą girdi, jis ėmė linkčioti galvą ir atsakė, kad žmonės dažnai ir autografų prašo. Sakysit, kaip aš to panašumo nuotraukose neįžvelgiau? Visos jos buvo iš gana toli. O ir šiaip gal žmogus net nelabai nori save rodyti, kai toks panašumas. Nenori užsiraut ant fanės arba heiterės. Arba merginos, kuri tiesiog nemėgsta Tomo Kruzo… Pavyzdžiui, manęs.
Atsisėdom jaukiame restorane prie staliuko, užsisakėm vakarienę. Neslėpsiu, nebuvo lengva man palaikyti pokalbį nuolat žiūrint į jį ir vis primenant sau, kad tai – ne Tomas Kruzas ir nebūsiu įtraukta į Scientologijos sektą. Bet būti su juo tapo dar sunkiau, kai pakankamai tyliame restorane jis pradėjo garsiai parodijuoti animacinius personažus, nes būtent tą akimirką jis užsimanė atskleisti savo talentą. Bartą Simpsoną, Šreką, Wall-e, Rick’ą iš Rick&Morty prie savo kepsnio išgirdau ne tik aš, bet ir keliolika subtilių bei tylą mėgstančių olandų… Jis buvo žiauriai garsus, hiperaktyvus ir nelabai gerbė kitus.
Ir kai jau baiginėdama savo kepsnį pradėjau galvoti visas priežastis, kodėl dabar turėčiau palikti šį pasimatymą, jis pradėjo pasakoti apie Holivudo užkulisius. O čia – viena iš mano jautresnių vietų, nes nuo mažens tiesiog dievinu kiną. Suteikiau antrą šansą ir mes nuėjome į barą. Klausiausi visų istorijų ausis ištempusi ir jau net buvau apsipratusi prieš save matyti Tomą Kruzą, kai suskambėjo viena iš Elvio Preslio dainų. Tada jis atsistojo ir pradėjo šokti. Taip, kaip Arnoldas Lukošius 2006-iais per pasirodymą Eurovizijoje.
Žiūrėjau aš į jį šokantį, kitus šokdinantį, save labai įsimylėjusį ir galvojau: blemba, juk nesvarbu – Malibu ar Vilnius, turtai ir pažintys, bet jei nėra tos kibirkštėlės, man tokių santykių tiesiog nereikia. Nebus laimės.
Bet… šiek tiek įsijaučiau, berašant romantika mane užklupo. Grįžkime prie jūsų dating apps’ų košmarų.
Rytų europiečių fetišas
„Beveik prieš metus buvau įkritusi į šiokią tokią duobę su santykiais – reikalai su eiliniu situationship’u buvo pasibaigę, žiema, šalta, visai norisi su kažkuo susitikinėti. Ir vieną vakarą mane pamatchino vyrukas, simpatiškas, nors ir ne visai mano tipažo, opening line buvo gana lipšni ir banali, bet buvau išgėrusi pakankamai vyno, kad neapsikraučiau ir atrašyčiau. Ir čia buvo didžioji klaida… Išsiaiškinome, kad dirbame toje pačioje industrijoje, konkuruojančiose įmonėse, tai kaip ir turėjom pradinę pokalbio temą, bet viskas pradėjo vystytis keistai, švelniai tariant. Po šiek tiek small talk apie darbus buvo pradėta žaisti atviromis kortomis – kada atvarysi pas mane, norėčiau su tavim permiegoti ir t. t. Šiaip į šitą žiūriu gana liberaliai, pati tuo metu kažko rimčiau nei casual dating neieškojau, bet buvo kažkaip nefaina ir nejauku. Bet, kaip minėjau, nebuvau pačios geriausios savijautos psichologiškai, todėl sutikau nueiti į pasimatymą.
Susitikome savaitgalį dienos metu kelių gėrimų – klasikinis ir saugus pirmojo pasimatymo variantas. Oh well. Nuo pat pradžių buvo max nejauku, o susumuojant – praėjus 5 min. jis sugalvojo pakomentuoti mano plėšytus džinsus kišdamas pirštus į mano kelius, po keliolikos minučių sužinojau, kad jis turi fetišą rytų europietėms (veiksmas vyko ne Lietuvoje), o po 30 minučių jo liežuvis atsidūrė mano burnoje, be jokios abejonės, neatsiklausus… Gana greitai tą pasimatymą ir baigėme, nes atsisakiau varyti pas jį, bet jau buvau neblogai nučiupinėta. Viešoje vietoje. Nemoku paaiškinti, kodėl jam netrenkiau, nepasakiau, ką galvoju, galų gale, po to neužblokavau. Bet jis man per visur rašinėjo, prašėsi į svečius ir gana sexualised komentuodavo kone kiekvieną Instagramo story, kur bent kiek manęs matydavosi, dar beveik gerą pusmetį ir neatsikabino net paaiškinus, kodėl nedegu noru susitikti. Vienu metu buvo tiek baisu, kad net papasakojau savo vadovei – kaip sakiau, dirbame toje pačioje industrijoje, ji gana nedidelė ir žmonės linkę judėti iš vienos įmonės į kitą. Tai nebūtų buvęs toks netikėtas scenarijus, kad jis būtų aplikavęs į mano darbovietę.“ – Rugilė
Pasimatymas mokslo tikslais
„Įsiminęs pasimatymas iš Tinder, bet veiksmas vyko prieš kokius 8 metus. Trumpa istorija: tobulas pasimatymas, nuoširdus, išklausantis, išvaizdus vaikinas, pasivaikščiojimas mieste, skoningas flirtas ir atrodo, jau radai svajonių vyrą… Bet tada vakarienė ir po jos atneša sąskaitą. Sako: „Ačiū už pasimatymą. Mokam per pusę, ok? Nes antro pasimatymo nebus. Aš tiesiog analizuoju merginų psichologiją ir renku informaciją apie jų elgesį. Kaip reaguoja skirtingose situacijose ar į skirtingus pasakytus dalykus. Sorry, jei sužavėjau ar tau patikau, bet nieko nebus, tu 58-ta (jei gerai atsimenu). Viskas tik mokymosi tikslais čia.“ – Ernesta
Rodyti daugiau
Nemokama terapija
„Ji visą laiką kalbėjo. Aš rimtai. Be sustojimo. Spėjau tik pasakyti, ką dirbu, ką studijavau ir viskas. Toliau girdėjau visą jos gyvenimo istoriją, sužinojau apie visas dramas su draugėmis, šeimos peripetijas. Stengiausi būti labai mandagus, todėl nieko nesakiau ir klausiau. Kartais pritariamai palinksėdavau galva. Pasimatymas truko 3 valandas, manau, būtų trukęs ir ilgiau, bet aš nebegalėjau daugiau klausytis. Atsisveikinant ji man padėkojo ir pasakė, kad tai buvo geriausias pasimatymas jos gyvenime ir ji niekada nėra pajutus tokio kontakto su niekuo daugiau…“ – Marius
Anei ūgio, anei dydžio
„Susimatchinau su vaikinu, praktiškai kaimynu. Gyveno už poros gatvių – gražus bičas, pasirodė normalus, protingas ir t. t. Kadangi aš labai aukšta, tai kažkaip nepatogu klausti vaikinų ūgio. Vienoje iš jo nuotraukų jis sėdėjo mašinoje iškišęs kojas pro langą, kažkaip dar pagalvojau, kaip jis taip lengvai iškišęs tas kojas, aš taip neišsiraityčiau. Nu ok, gal didelė mašina, pagalvojau. Po kiek laiko buvo visokių naughty žinučių, jis užsiminė, kad jam itin pasisekė su daikčiuko dydžiu. Na, ir ką? Atvažiuoja manęs pasiimt, įlipu į automobilį ir, kol sėdėjom, aš nesupratau, koks jo ūgis. Atrodė, kad viskas labai normaliai. Tada jis pasiūlė važiuot į jo namus, sutikau. Ir kai išlipom iš automobilio, aš pamačiau jo ūgį… Jis vos siekė mano smakrą. Bet aš kažkaip numojau ranka į tai, nes vis tiek su juo nedraugausiu, ir nusprendžiau, kad reik bent tą pampelį pamatyt, apie kurį tiek daug gyrėsi… Ir ką? Nei ūgio, nei lovoje dydžio. Tai buvo paskutinis susitikimas.“ – Loreta
Vedęs ir turi vaikų
„Po 2 savaičių susirašinėjimo galiausiai susitinki, nueini atsigert su juo kavos. Trys valandos smagaus pokalbio ir atsisveikinant jis tau sako: „Ai, beje, gal tau reiktų pasakyt, kad aš oficialiai neišsiskyręs ir turiu vaiką. Žmona su vaiku kitam mieste, mes kaip ir nebegyvenam kartu, tarp mūsų komplikuota ten.“ – Aistė
Nuoširdumas su chlamidijomis
„Per Bumble susipažinau su mielu vaikinu. Nuėjom į kelis pasimatymus, viskas buvo puiku. Net jaučiau, kad jau kyla simpatija ir jau truputį kažkokie jausmai kirba. Nusprendžiau, kad, užbėgant tiems jausmams už akių, reikia su juo pirmiausia permiegot. Patikrint, kaip sakant. Taigi, tai buvo ketvirtas mūsų pasimatymas. Nuėjom į restoraną, išgėrėm vyno ir tada nuvykom pas jį į namus. Atsigulėm ant sofos ir pradėjom bučiuotis, glamonėtis, bučiuotis, glamonėtis, bučiuotis… Žodžiu, bučiavomės ir glamonėjomės kelias valandas, aš net pasijutau kažkokia iškrypėlė, kadangi kiekvieną sykį griebiant jam už klyno arba bandant jam atsegt džinsus jis paimdavo mano ranką ir ją patraukdavo. Aš buvau tokia įsiaudrinus, bet kartu ir sutrikus, nes mačiau, kad jam tikrai patinku, bet nenoriu tiesiog prasiglamonėt visą naktį ir daugiau nieko nenuveikt. Taigi, galiausiai aš griebiau jautį už ragų: staigiai nusirengiau visus drabužius ir vėl bandžiau ranka paliesti jo klyną, bet tada jis atsistojo nuo sofos ir pasakė: „Žiūrėk, mes negalim mylėtis. Nes aš turiu chlamidijų.“
Turbūt tai buvo keisčiausia pasimatymo akimirka mano gyvenime. Aš tiesiog apsirengiau ir išsikviečiau taksi namo. Mano draugai sakė, kad jis padarė labai gerą dalyką, bet kažkaip po tų chlamidijų mano simpatija jam dingo.“ – Gerda
Atsiprašau, kitas
„Mano pirmas ir vienintelis Tinder pasimatymas. Ji išlipo iš autobuso, pasižiūrėjo į mane ir pasakė: „Atsiprašau, bet tu ne mano skonio.“ Ir tiesiog nuėjo.“ – Tomas
Kaunietis, BMW ir laiminga pabaiga
„Po labai fucked up santykių su fucked up žmogum prieš trejus metus ant prikolo susikūriau Tinderį ir susimatchinau su dabartiniu savo draugu. Tuo metu buvau jauna, antro kurso studentė ir 23:00 išeiti pasivaikščioti su nepažįstamu kauniečiu gal ir nebuvo pats geriausias sprendimas. Bet širdis jautė, jog reikia. Užteko susirašyti porą sakinių ir mano išrinktasis jau lėkė pas mane. Atvažiavo, kaip ir priklauso kauniečiui, su visiškai nauju juodu BMW ir mano pirma mintis buvo, kad namo turbūt jau nebegrįšiu, bet… Iš automobilio išlipo labai draugiškas dviejų metrų ūgio tamsus vyrukas, kuris mane apsikabino ir pasisveikino. Nusiunčiau kambariokei automobilio duomenis ir įlipau, laukiau, kas bus toliau. Per dvi valandas sužinojau visą žmogaus gyvenimo istoriją, spėjom palenktyniaut kartu su juo ir jo draugu, kurį sutikom prie sankryžos, ir viskas buvo tiesiog puiku. Po pasimatymo pagalvojau, kad neturėčiau svaigti apie tokį žmogų, nes nieko nebus, bet… Dabar esam jau ilgiau nei trejus metus kartu.“ – Diana
Pabaigai gražią istoriją palikau ne šiaip sau – oras vis labiau šąla, todėl nereikia prarasti vilties šilumą atrasti. Ir aš kalbu ne apie radiatorių – apie tą šilumą, kurią kitas žmogus gali suteikti.
Bučiuoju,
Kulitaitė
Ketvirta Tinder košmarų dalis: Agnė Kulitaitė. Baklažanų vakarėlis, match’as su dėde, Sensation White ir porų ardytojas Darius. Tinder košmarai. IV dalis
Straipsnio autorė: Agnė Kulitaitė
Instagram: @kulagne
Facebook: Agnė Kulitaitė
