LGBT bendruomenei priklausantys asmenys dažnai iš heteroseksualių žmonių sulaukia daugybės kvailiausių stereotipų ir išankstinio nusistatymo. Ypač lesbietės, kurių santykius populiarioji industrija taip seksualizavo, kad net homofobiškas pažiūras turintiems žmonėms lesbiečių santykiai atrodo priimtinesni nei gėjų vyrų, kas yra turbūt dar blogiau nei atvira homofobija, nes į juos žiūrima nelygiavertiškai. Turbūt ne kartą esate girdėję pasakymą „besibučiuojantys vyrai yra bjauru, bet moterys tai dar visai nieko, gražu pažiūrėti“. Kitas dažnas atvejis, kai heteroseksualus vaikinas susitikinėja su biseksualia mergina, yra jai taikomi dvigubi standartai – bet koks kontaktas su kitais vaikinais yra netoleruotinas, bet į flirtą su merginomis jis gali nekreipti dėmesio, nes „labai seksualu, kai mergina bučiuojasi su kita mergina“.

Literatūroje, kine ir kitose meno šakose homoseksualūs santykiai reprezentuojami ne taip ir dažnai, todėl žmonėms, savo socialiniame rate neturintiems homoseksualių žmonių, kai kurie stereotipai gali atrodyti kaip visiška tiesa. Svarbu suvokti, kad nei lesbietės, nei gėjai ar kiti LGBT bendruomenės asmenys nėra atskira žmonių rūšis – jie taip pat kuria santykius, kurie kartais pasiseka, kartais ne ir taip pat nori mylėti ir būti mylimi.

„Tai praeis“ arba „kuri iš jūsų yra vyras?“

Portale „CNN“ pateikiamas puikus straipsnis, kuriame apžvelgiami pagrindiniai stereotipai apie lesbietes ir paaiškinama, kodėl jie nėra tiesa.

Visos lesbietės nekenčia vyrų – lesbietės, kaip ir feministės, nuolat kaltinamos neapykanta vyrams, nors dažnai būna visai priešingai. Kartais lesbietėms sutarti su heteroseksualiais vyrais gali būti dar lengviau, nes jiems nerūpi, kaip mergina atrodo, jie gali kartu aptarinėti kitas merginas ir t.t.

Lesbietės

Būti homoseksualiu yra daug lengviau nei heteroseksualiu, nes susitikinėji su tos pačios lyties asmeniu – vyrai nuolat skundžiasi, kad nesupranta moterų, o ką jau kalbėti apie dvi moteris, turinčias suprasti tiek savo, tiek viena kitos emocijas. Iš tiesų visuose santykiuose, nepriklausomai nuo lyties, žmonės patiria sunkumų, kliūčių ir nuolat turi dirbti vienas su kitu, kad sukurtų tvirtą ryšį. Jeigu atrodo, kad su vyru santykiai nesusiklostė vien todėl, kad jis vyras, su moterimi gali lygiai taip pat nepavykti.

Visada poroje yra „vyras“ ir „moteris“ – šis stereotipas turbūt yra pats dažniausias iš visų galimų. Yra porų, kur abi merginos yra labai moteriškos, yra porų, kuriose merginos atrodo kaip labiausiai stereotipinės lesbietės su languotais marškiniais ir nutrintais džinsais. Įsivaizdavimas, kad viena poroje turėtų būti labiau moteriška, o kita – vyriška, nurodo į įsitikinimą, kad net homoseksualiuose santykiuose žmonės ieško, kaip užpildyti kito lyties „trūkumą“, kuris iš tikrųjų neegzistuoja. Daug svarbiau ne tai, kaip žmogus atrodo, o jo asmenybė – kaip ir bet kuriuose kituose santykiuose.

Oralinis lubrikantas Miško Uoga (150 ml)
-17%
Oralinis lubrikantas Vyšnia
(2)
13.90 € 11.58 €
-17%
Oralinis lubrikantas Avietė (100 ml)
(5)
13.90 € 11.58 €
Oralinis lubrikantas Vyšnia2
-17%
Oralinis lubrikantas Šokoladas (100 ml)
(2)
13.90 € 11.58 €
Oralinis lubrikantas Avietė (50 ml)
Oralinis gelis Taste It Pipirmetė (50 ml)
Lubrikantas Saldžioji Vyšnaitė (75 ml)
Lubrikantas Durex Braškytė (50 ml)

Lesbietės turi sudėtingus santykius su tėvu arba vaikystėje buvo seksualiai išnaudojamos – matyti žmogaus seksualinį potraukį kaip psichologinės traumos padarinį yra labai žeminantis dalykas. Įsivaizduokite, kaip absurdiškai skambėtų toks klausimas heteroseksualiai moteriai – galbūt ją seksualiai vaikystėje išnaudojo kita moteris, todėl ją dabar traukia tik vyrai?

Mitai apie lesbietes

Lesbietės niekada nėra turėjusios rimtų santykių su vyru – žmogaus seksualumas yra kintantis dalykas. Jeigu moteris save identifikuoja kaip lesbietę, tai nereiškia, kad ji niekada nėra turėjusi santykių su vyru. Lygiai taip pat tai nereiškia, kad ateityje ji 100 proc. nekurs santykių su vyru. Dažnai dar galvojama, kad moteris yra lesbietė būtent todėl, kad iki šiol neatsirado tinkamo vyro. Toks požiūris diskredituoja jų seksualinę orientaciją.

Lesbietės labai greitai įsipareigoja ir santykiuose niekada neapgaudinėja – kaip ir heteroseksualiuose porose, būna visaip. Žmonės išduoda vieni kitus, labai greitai įpuola į santykius, vėliau taip pat greitai iš jų išeina ir t.t. Šia prasme heteroseksualios poros tikrai niekaip nesiskiria nuo homoseksualių.

Visos lesbietės svajoja apie grupinį seksą – šis stereotipas ateina iš pornografijos industrijos, kur visos lesbietės vaizduojamos kaip itin laisvos, seksualios ir dažnai poligamiškos. Vis dėlto tai netiesa. Žmogaus orientacija nepadaro jo daugiau ar mažiau poligamišku, tai visai nesusiję dalykai. Dažnai lesbietės turi atvirus santykius, kuriuose gali susitikinėti ir su kitais žmonėmis, bet lygiai taip pat dažnai jų santykiai būna ir visiškai monogamiški, kur grupinis seksas yra tabu.

Tai tik fazė, kuri praeis – įdomu, kodėl to niekas nesako heteroseksualiems žmonėms? Šis stereotipas taip pat labai žemina homoseksualius asmenis, tarsi tai, ką jie jaučia ir kaip save identifikuoja, nėra tikra ir realu. Kiekvienas žmogus viduje tikrai puikiai žino, kas jį traukia, todėl tokiomis frazėmis reikėtų lengva ranka nesimėtyti, nes tai neigia žmogaus tapatybę.

Lesbiečių pora

Kad geriau suprastumėte, su kokiais stereotipais susiduria lesbietės ir lesbiečių poros, pažiūrėkite šį „Youtube“ vaizdo įrašą, kuriame merginos Rose ir Rosie, kurios yra susituokusios, kalba apie dažniausius stereotipus ir juos reitinguoja.

Filmai apie lesbietes, verti jūsų dėmesio

Kaip jau minėta anksčiau, holivudiniame kine ir literatūroje vyrauja heteroseksualių santykių reprezentavimas, o apie LGBT bendruomenę kuriami filmai dažnai būna tam tikrose paraštėse, nerodomi televizijoje ir kino salėse taip plačiai. Pristatome kelis filmus, kuriuose dėmesys sutelkiamas į lesbietes, jų santykius ir gyvenimą.

„Blue Is the Warmest color“ (2013) – daugybę festivalių laimėjęs, itin estetiškas ir kinematografiškas kino kūrinys nagrinėja paauglės Adelės ir jaunos menininkės Emos draugystę, vėliau išsivystančią į santykius. Filme susiduria atviras ir priimantis Emos šeimos polis, jos draugai ir konservatyvi, homofobiška Adelės šeimos aplinka, dėl kurios ji turi santykius slėpti.

„Tell It to the Bees“ (2018) – filme vaizduojamas mažas Didžiosios Britanijos miestelis 20 amžiaus pabaigoje. Nelaimingoje santuokoje gyvenanti Lydia, kuri augina mažą sūnų, vieną dieną nuveda jį pas miestelio gydytoją Jean. Moterys po truputį pradeda vis daugiau bendrauti, kol galiausiai viskas išauga į rimtus santykius, kuriuos jos turi slėpti nuo viso miestelio, taip pat ir nuo Lydios sūnaus, tačiau visi žinome, kaip greitai žinios sklinda mažose bendruomenėse.

„Benedetta“ (2021) – nauja prancūzų ir olandų istorinė biografinė drama, kurios veiksmas vyksta 17 amžiuje. Pagrindinė filmo veikėja Benedetta Carlini – vienuolė Toskanos vienuolyno abatijoje, itin gerbiama už savo veiklą, galiausiai yra areštuojama ir apkaltinama romantinių santykių užmezgimu su kita vienuole. Filmas pastatytas pagal 1986 metais parašytą biografinę knygą  „Immodest Acts: The Life of a Lesbian Nun in Renaissance Italy”.

„My Days of Mercy“ (2017) – filmas pasakoja apie dviejų moterų, stovinčių skirtingose barikadų pusėse, meilę. Pagrindinė veikėja Lucy, dalyvauja anti-mirties bausmės protestuose, jos tėvas sėdi kalėjime pats laukdamas mirties bausmės. Lucy įsimyli Mercy – merginą, kuri protestuoja už mirties bausmę. Dramoje vaizduojamos kliūtys, su kuriomis tenka susidurti kuriant santykius, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanomi dėl nesuderinamų gyvenimo aplinkybių.

Portrait of A Lady on Fire (2019) – filmo veiksmas vyksta nuošalioje Bretanės saloje, 18 amžiaus viduryje. Jauna tapytoja Marijana pasamdoma nutapyti neseniai iš vienuolyno išėjusios Eloisos vestuvinį portretą. Eloisa apie savo vestuves nieko nežino, tad Marijana turi tapyti slapta. Apsimesdama pasivaikščiojimų palydovė, dailininkė dienomis ją tyrinėja, o naktimis tapo. Tarp moterų ilgainiui užsimezga daugiau nei draugiški jausmai.

„Vita and Virginia“ (2019) – biografinėje romantinėje dramoje, prieštaringai įvertintoje kritikų, pasakojama apie dviejų rašytojų – Virginijos Woolf ir Vitos Sackville-West – audringą romaną. Virginija, nors yra puiki ir gerbiama rašytoja, kenčia nuo sunkios depresijos ir ramybę randa tik Vitos glėbyje. Abi moterys, nors iš pirmo žvilgsnio visiškai skirtingos ir nesuderinamos, jaučia viena kitai aistrą.

„The Favourite“ (2018) – 18 amžiaus pradžia, anglai kovoja su prancūzais. Serganti karalienė Ana užima sostą, o ledi Sara ją pavaduoja, kol Ana pasveiks. Rūmuose pasirodo nauja tarnaitė Abigailė, kuri savo žavesiu pavergia Sarą. Ji ima Abigailę globoti, o Abigailė pasiryžta įgyvendinti savo ambicingus planus, nes jaučia Saros prielankumo galią.